Valstybės turtą ketina atiduoti „Visuomio“ žiniai

„Visuomis“ – taip vadinsis bendrovė, kuriai gali būti paskirta valdyti visą valstybinį, t.y. piliečiams priklausantį turtą. Vyriausybės atstovai, ekspertai teigia, kad pagal Švedijos, Suomijos ir kitų valstybių pavyzdį kuriamas „Visuomis“ padėtų kur kas geriau valdyti valstybinių kompanijų turtą ir dėl to pavyktų išvengti mokesčių didinimo ar jautrių išlaidų mažinimo.

Be to, gerokai sumažėtų politikų galimybės kištis į įmonių valdymą ir iš to turėti naudos sau ar partijai.

Tačiau nebejojama, kad tokia esmine valdymo pertvarka bus labai daug nepatenkintųjų. Pirmiausia tarp tų, iš kurių rankų gali išslysti auksinius kiaušinius dedančios vištos. Idėjai nepritariančių jau dabar yra. Padėtį gali pakeisti Prezidentės vaidmuo. Dalia Grybauskaitė jau ne vieną sykį yra sakiusi, kad valstybės turtas privalo būti valdomas geriau ir naudingiau Lietuvos žmonėms.

Dabartis: auksas virsta moliu

Nors dabar valstybė yra didžiausio turto valdytoja ir darbdavė Lietuvoje, padėtis valdant šį turtą kažkuo primena pasaką apie Auksinę antilopę: turto daug – vien įmonių, miškų ir kito komercinio turto vertė sudaro apie 18 mlrd. litų, – tačiau auksas valstybės rankose virsta moliu. Mat iš didžiulės vertės įmonių, pavyzdžiui, pernai tegauta 45 mln. litų dividendų.


Pasak finansų ekspertų, padėtis būtų juokinga, jei nebūtų graudi.

„Valstybė – didžiausio turto savininkė – ir, deja, blogiausia turto valdytoja, nes turto vertė sudaro 18 mlrd. pagal praėjusius metus, o praėję metai buvo nesėkmingi, tad galima tikėtis, kad jų vertė, augant ekonomikai ir atsigaunant ekonomikai, dar labiau išaugs.

Tai sudaro ketvirtadalį ar penktadalį Lietuvos BVP. Tas penktadalis Lietuvos BVP visiškai neatneša jokio pelno. Tai tam tikra prasme yra duobė, į kurią įkrenta pinigai. Ir tie pinigai yra visų Lietuvos gyventojų, visų namų ūkių pinigai“, – komentavo Jakaterina Rojaka, „DNB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė.

Priežastys, kodėl valstybės turtas valdomas prastai – kone savaime suprantamos: valstybės įmonėms trūksta skaidrumo, jos neturi aiškių tikslų, svarbiausios įmonės priklauso ministerijoms, įmonių valdybose sėdi valdininkai, todėl neretai komerciniai tikslai susiplaka su politiniais.

Siekiant padėtį pakeisti ir pasiekti, kad valstybės turtas neštų daugiau naudos pagrindiniam jo savininkui – Lietuvos piliečiams, Vyriausybė įpareigojo ūkio ir finansų ministerijas parengti turto valdymo strategiją. Padėti formuluoti jos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, kuris valstybės turto valdymo reformas jau atliko Švedijoje ir kitose valstybėse.

D. Detterio verdiktas – norint, kad valstybės įmonės įmonės veiktų pelningai, pirmiausia jas reikia išvaduoti nuo politikos, o pagrindinis bendrovių tikslas – auginti turto vertę.

Kaip vienas pagrindinių receptų Lietuvai pasiekti šių tikslų, siūloma perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą iš ministerijų ir kitų įstaigų ir atiduoti naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.

Nauji vėjai įvairiuose sektoriuose

Ūkio ministerija yra įregistravusi vardą „Visuomis Holding Company, AB“, kuri manoma, bus siūlomas pavadinimas kontroliuojančiai bendrovei.

Žodžio „visuomis“ reikšmė sietina su visuotinumu, visuotiniu, visą aprėpiančiu, bendru, visuomenišku. „Visuomiui“ būtų siūloma perduoti visą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto įmones, miškus, energetikos sektorių ir kitą turtą, kurį sudaro smulkesnės bendrovės.

„Visuomiui“ vadovautų septynių profesionalių vadybininkų valdyba. Jas kaip akcininkas vienokia ar kitokia forma kontroliuotų Ministrų Kabinetas.

Pačiuose sektoriuose taip pat papūstų nauji vėjai: pavyzdžiui, perdavus „Visuomiui“ į specialią bendrovę sutelktą valstybės nekilnojamąjį turtą, prabangūs valdžios įstaigų ir kiti pastatai nebepriklausytų pačiai valdžiai, tad įvairios ministerijos ir kitos institucijos patalpas turėtų nuomotis už rinkos kainą arba išsikelti, kur pigiau.

Skaičiuojama, kad nekilnojamojo komercinio turto valstybė turi daugiau kaip 8 tūkst. pastatų. Tad iš nuomos galima tikėtis nemažo pelno, kuris keliautų į valstybės biudžetą. Panašus modelis veikia Suomijoje ir Švedijoje.

Siekiant daugiau naudos valstybei iš miškų sektoriaus, „Visuomiui“ perduodamos 42 dabartinės miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną komercines paslaugas teikiančią bendrovę. Valstybės saugomi miškai būtų atskirti nuo komercinių miškų. Visi miškai išliktų valstybės nuosavybe, o naujoji stambi miškininkystės kompanija miškus valdytų sutartiniais pagrindais. Panaši struktūra veikia Švedijoje ir Suomijoje bei nemažai kitų valstybių pasaulyje.

Energetika, kurioje pertvarkymai ir taip jau įsibėgėję, į „Visuomį“ patektų su visa naujai kuriama struktūra.

Pertvarkant transporto sektorių siūloma, pavyzdžiui, geležinkeliuose galvoti apie keleivių ir krovinių gabenimo atskyrimą, taip pat atsisakyti šalutinių veiklų.

Na, o kitos, gerokai smulkesnės valstybinės kompanijos, nepatenkančios į aukščiau minėtus sektorius ir užsiimančios įvairiausia veikla – nuo valymo iki saugos paslaugų – greičiausiai būtų parduotos.

Neabejojama, kad bus priešinamasi

Tačiau neabejojama, kad naujajai turto reformai bus stipriai priešinamasi, mat esant profesionalių vadybininkų komandai, gerokai sumažėtų galimybė politinėms jėgoms ar kitoms interesų grupėms iš įmonių gauti naudos sau.

Galima įtarti, kad Vyriausybei bandant vykdyti valstybės turto pertvarką būtent ministerijos, valdančios daugiausiai valstybinių įmonių, priešinsis jų valdymo perdavimui kažkam kitam. Pavyzdžiui, „Visuomiui“. Valstybines įmones valdančios ministerijos jau dabar randa argumentų, kodėl nereikia skubėti centralizuoti valstybės turto valdymo.

Kitas flangas, iš kurio gali būti sulaukta pasipriešinimo, patys valstybinių įmonių vadovai.

Vienas iš argumentų, kodėl vykdant turto valdymo reformą nereikia skubėti, yra tai, kad dabar valstybės įmonės teikia daug nuostolingų viešųjų paslaugų. Pavyzdžiui, paštas kaimuose turi platų skyrių tinklą, kuris labai brangiai kainuoja. „Lietuvos geležinkeliai“ vien šiemet dėl nuostolingų keleivinių traukinių maršrutų patirs apie 150 mln. litų nuostolį.

Tačiau „Visuomio“ idėjos autoriai teigia, kad socialinės valstybės įmonių paslaugos būtų finansuojamos iš biudžeto. Tuomet taptų aiškiau, kiek jos kainuoja ir ar jų apskritai reikia.

Skaičiuojama, kad vien per pirmaisiais metais sėkminga reforma skylėtą valstybės iždą gali papildyti maždaug 300 mln. litų. Pasak analitikų, po kelerių metų įplaukų iš valstybės turto į biudžetą, o ir Lietuvos žmonėms, esą galima tikėtis dar daugiau.

Tačiau pasak ekspertų, norint prisijaukinti Auksinę antilopę, kad auksas nevirstų moliu, „Visuomio“ autoriai turi ne tiek jau daug laiko. Manoma, kad pirmieji svarbūs žingsniai pereinant prie efektyvesnio turto valdymo turi būti numatyti jau teikiant kitų metų biudžeto projektą.

„Tokie sprendimai turi būti daromi greitai, lėtai dantį traukiant skausmo daug daugiau“, – komentavo Nerijus Udrėnas, Prezidentės vyriausiasis patarėjas.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/valstybes-turta-ketina-atiduoti-visuomio-ziniai-51.html