Nerimo dėl Ukrainos nemažėja

Artėjant gegužės 25 dienos prezidento rinkimams Ukrainoje vis dar didelį nerimą kelią neramumai rytinėje šalies dalyje. Nors Rusija nepripažino referendumų Donecke ir Luhanske, manoma, kad būtent šiuose miestuose gali įvykti daugiausia provokacijų, ukrainiečiams renkant šalies vadovą.

Nerimauja dėl rinkimų

Priemonės, kurių buvo imtasi prieš Rusiją dėl Ukrainos Krymo regiono aneksavimo, jau „kandžiojasi“, pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland.
Bratislavoje vykstančioje saugumo konferencijoje kalbėjusi V.Nuland taip pat pareiškė, kad labai svarbu, jog rytinių Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų gyventojai galėtų dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. Vakarų šalys atidžiai stebi pasiruošimą artėjantiems Ukrainos prezidento rinkimams, kurie numatyti gegužės 25 d. ES užsienio reikalų ministrai šią savaitę leido suprasti, kad bet kokie trukdymai surengti rinkimus gali išprovokuoti naujas ekonomines sankcijas Rusijai.
„Jūs matote, kad mes bendradarbiaujame su savo partnerėmis visame pasaulyje, kad pateiktume labai aiškią ir gerai suprantamą atgrasomąją priemonę“, – sakė V.Nuland Slovakijos sostinėje vykstančioje Pasaulio saugumo konferencijoje. Pasak jos, jei Rusijos atstovai ir toliau destabilizuos padėtį Ukrainoje, Vladimiro Putino valdomai valstybei gresia dar daugiau ekonominių sankcijų. V.Nuland nuomone, prezidento rinkimų nebus įmanoma surengti Rusijos aneksuotame Kryme. Taip pat bus sunku surengti balsavimą kai kuriuose rytų rajonuose, bet Ukrainos vyriausybė tikisi, kad tai pavyks padaryti „didesnėje dalyje“ Donecko ir Luhansko sričių.
Ukrainos armija vėl ėmė pulti prorusiškus separatistus šalies rytuose kitą dieną po to, kai prasidėjo Europos tarpininkaujamos derybos, kuriose dar nepavyko prie bendro stalo susodinti konfliktuojančių šalių. Ukrainiečių pajėgos likvidavo sukilėlių bazę šalia Kramatorsko miesto, esančio už 150 km į vakarus nuo Rusijos sienos. Per kitą operaciją kariai sunaikino dar vieną maištininkų bazę netoliese esančiame Slovjansko mieste. Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad per operacijas aukų išvengta, trys sukilėliai paimti į nelaisvę; vienas iš jų turėjo reaktyvinį prieštankinį granatsvaidį.

Negali likti vieni

Ankstesniame „Valstiečių laikraščio“ numeryje rašyta, kad prorusiški maištininkai sekmadienį Donecke ir Luhanske surengė vadinamuosius referendumus, kurie parėmė savivaldą. Ukrainos vyriausybė, kuri neramumuose rytuose mato Rusijos ranką, pareiškė, kad šie balsavimai buvo neteisėti. Po balsavimo Donecko ir Luhansko lyderiai paprašė Maskvos priimti šias sritis į Rusijos Federaciją, bet Maskva neskuba reaguoti į šį prašymą.
Šią savaitę buvo surengtas Ukrainos nacionalinės vienybės apskritojo stalo posėdis, po kurio buvęs šalies vadvoas Leonidas Kravčiukas pareiškė, kad Ukraina turi prašyti ES ir Ženevos susitarimo dalyvių padėti užtikrinti šalies saugumą dėl Rusijos agresijos. Anot jo, tokio prašymo reikia, nes šiandien pasigirsta nuomonių, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas. Taip, anot L.Kravčiuko, Rusija tarsi nustumiama į šalį. „Mums reikia pagalbos, nes rytoj Rusija gali pasistūmėti toliau į vakarus, ir tada nežinia, kas bus pono Putino advokatai“, – sakė L.Kravčiukas. Kitą „Nacionalinės vienybės apskritąjį stalą“ ketinama surengti šiandien Donecke.
Oficialioji Maskva vis dar teigia negavusi oficialaus Donecko regiono separatistų prašymo prijungti jį prie Rusijos. Rusijos vyriausybė kol kas nepripažino Donecko ir Luhansko nepriklausomybės arba jų prijungimo prie Rusijos, tačiau pareiškė, kad laikinoji Kijevo vyriausybė negali ignoruoti balsavimo rezultatų ir privalo pradėti derybas su šių regionų atstovais.

Išaugo reitingai

Rusijos pozicijia Ukrainos atžvilgiu augina ir Vladimiro Putino rietingus. Jei jis dalyvautų 2018-ųjų Rusijos Federacijos prezidento rinkimuose, neabejotinai juos laimėtų. Tyrimų grupės „Levada“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 81 proc. respondentų balsuotų už V.Putiną, jei rinkimai vyktų dabar. Balandį prezidentą palaikančių žmonių buvo 77 proc., o sausį – 68 proc.
„Jo ryžtas patinka daugumai rinkėjų. Neatrodo, kad iki 2018 m. atsirastų politikas, kuris galėtų varžytis su V.Putinu dėl prezidento posto“, – sakė grupės „Levada“ vadovo pavaduotojas Aleksejus Graždankinas. 2012-ųjų kovą V.Putinas beveik 64 proc. balsų vėl buvo išrinktas prezidentu šešeriems metams, nors prieš tai gatvėse vyko energingi protestai prieš jį. Dabar nuomonių apklausos rodo, kad šis buvęs KGB šnipas tebėra populiariausias politikas Rusijoje. Jis neatmetė galimybės vėl siekti prezidento posto ir kituose rinkimuose po ketverių metų.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/nerimo-del-ukrainos-nemazeja-51495.html