Vyriausybė nori kuo greičiau pertvarkyti šilumos ūkį

Daug ginčų ir nesutarimų sukėlę šilumos ūkio pertvarkos principai, Vilniuje ir Kaune steigiant valstybės valdomas šilumos gamybos įmones, nesikeičia, teigia premjeras. Algirdas Butkevičius sako, kad diskusijos šiuo klausimu jau baigtos ir Vyriausybė galutinį sprendimą priims trečiadienį. Tai, anot jo, leis kuo greičiau pertvarkyti didžiųjų miestų šilumos ūkį ir atpiginti šilumą.

„Prieš keletą mėnesių, kada teko susitikti su Vilniaus miesto meru, pasirašėm ketinimų protokolą, jį pristatėm žurnalistams. Po to kažkodėl kilo įvairiausių pasipriešinimų iš „Vilniaus energijos“. Sulaukėm įvairiausių prašymų, reikalavimų, gąsdinimų iš kai kur, kad nepritaria tokiai idėjai, bet mes aiškiai esam priėmę politinį sprendimą mano kabinete ir rytoj bus priimtas galutinis sprendimas dėl tų specialios paskirties bendrovių steigimo“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.

Anot jo, sprendimas leis greičiau pertvarkyti Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkį ir sumažinti šilumos kainas gyventojams.

„Toliau debatai nebegali tęstis, dabar pereisim į veiksmų lygį“, - sakė premjeras.

Anot jo, ekspertų skaičiavimais, pertvarkius didžiųjų miestų šilumos ūkį, šiluma galėtų atpigti nuo 22 iki 30 proc.: „Pagal dabartinį ekspertų pateiktus pasiūlymus, jeigu nesikeistų biokuro kaina, nesikeistų gamtinių dujų kaina (...), keistųsi nuo 22 iki 30 procentų“.

Kiek anksčiau antradienį jis tikino, kad pertvarkos plano nuostatos nesikeičia - siūloma steigti įmones, kuriose 51 proc. akcijų priklausytų valstybės valdomai bendrovei „Lietuvos energija“.

„Ne, nesikeičia, turėjau susitikimą su Vilniaus miesto savivaldybe. Mūsų pozicija nesikeičia - juos supažindinom, kad susipažintų giliau su mūsų idėjomis“, - spaudos konferencijoje tikino ministras pirmininkas.

Vyriausybė balandžio pabaigoje iš esmės pritarė, kad būtų sukurtos dvi specialios paskirties bendrovės, kurias kontroliuotų „Lietuvos energija“. Trečiadienį priėmus galutinį sprendimą, beveik 2 mlrd. litų vertės Vilniaus ir Kauno šilumos ūkio atnaujinimo projektams būtų suteiktas valstybei svarbių ekonominių projektų statusas.

Tokiam pertvarkos scenarijui nepritariantis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius anksčiau pareiškė, kad Vilniaus ir Kauno šilumos ūkiai gali būti atnaujinami ir nedalyvaujant valstybei. Jo nuomone, mažinti šilumos kainas galima, pritraukiant privačių investicijų arba savivaldybėms skelbiant konkursus, kuriuose pretendentai siūlytų žemiausias kainas.

Preliminariai skaičiuojama, jog Vilniuje investicijos į šilumos ūkį gali siekti 1,187 mlrd. litų, Kaune - 687 mln. litų. Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, jog privatiems investuotojus atitektų ne mažiau kaip 25 proc. projekto dalies.

Nepaisant Vyriausybės ketinimų, Vilniaus savivaldybė ketina įgyvendinti savarankišką 720 mln. litų preliminarios vertės termofikacinės jėgainės rekonstrukcijos projektą ir prašo jam ES paramos, nors jis neatitinka Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos ir todėl negali pretenduoti į europinę paramą.

„Lietuvos energija“ yra parengusi galimybių studiją, pagal kurią Vilniuje planuoja pastatyti maždaug 145 MW galios kogeneracinę elektrinę, o Kaune - 50 MW. Įgyvendinus projektus, šiluma atpigtų 25-30 proc. Projektams tikimasi gauti apie 50 proc. jų vertės ES paramos.

Neatmetama, jog „Lietuvos energijos“ investicijų projektuose gali dalyvauti Suomijos energetikos koncernas „Fortum“.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/vyriausybe-nori-kuo-greiciau-pertvarkyti-silumos-uki-51667.html