Kaip pradėti verslą Armėnijoje?

Kokie verslumo principai vyrauja Armėnijoje, kaip juos prisijaukinti ir bendradarbiauti su vietos verslininkais ar net įkurti savo verslą, „BZN start“ pakalbino Armėnijos ambasadorių Lietuvoje Ara Aivazianą ir „Armenian Development Agency“ atstovę Rena Saribekian.

 

Armėnija ir Lietuva turi keletą svarbių panašumų: jos abi pabrėžia savo svarbą kaip vartų į įvairias užsienio rinkas. Pavyzdžiui, prieš dirbant su Armėnijos rinka reikia suprasti, kad ši šalis atveria duris dviem kryptimis – į Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS) ir Artimuosius Rytus.

 

Pagrindinės Armėnijos ekonomikos augimo strateginės kryptys turi daug panašumų su Lietuvos augimo kryptimis: kurti inovatyvią konkurencingą ekonomiką, didinti aukštųjų technologijų produktų apimtį ir pritraukti investicijų. Taip pat svarbu eksporto augimas ir diversifikacija. Kartu su smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių augimu tai yra pagrindiniai ekonomikos ir verslo augimo tikslai. Tiek Lietuvos, tiek Armėnijos ekonomikos pagrindas yra užsienio prekyba. O 2014 m. Lietuvos ir Armėnijos įvyko teigiamas prekybinių santykių lūžis – NVS regiono kontekste Armėnija yra lyderė pagal Lietuvos eksporto augimo tempus: lietuviškos kilmės prekių eksportas į Armėniją šiemet padidėjo 153 procentais. Reikia pabrėžti, kad tai nėra vieno užsakymo efektas, bet stabilus augimas keliuose segmentuose, nors ir nuo labai žemos bazės. Šiais metais pastebimas Lietuvos eksporto proveržis į Armėniją tokiose srityse kaip mediena ir baldai, įvairūs maisto ir chemijos produktai, tekstilės gaminiai. Gerą pagrindą turi informacinių technologijų (IT) paslaugų eksporto plėtra į Armėniją.

 

Kalbant apie pagrindinius Armėnijos verslo ypatumus Armėnijos ambasadorius A. Aivazianas pabrėžia, kad Armenija yra labai pasaulinė tauta ir ją reikia išskirti kaip valstybę ir įtakingą armėnų diasporą užsienio šalyse, kuri smarkiai prisideda prie Armėnijos ekonomikos plėtros ir ekonominių interesų diversifikavimo. Armėnijoje šiuo metu gyvena 3 mln. žmonių, lygiai tiek pat, kiek ir Lietuvoje. Tačiau Armėnija gali pasigirti įtakinga diaspora, siekiančia iki 10 mln. žmonių visame pasaulyje. Daugiausia jų yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Irane, Rusijoje, Singapūre, Argentinoje, Kanadoje, Amerikoje. Labai svarbus Armėnijos diasporos vaidmuo pozicionuojant ją kaip vartus į užsienio rinkas. Stipri diaspora yra viena iš priežasčių, kodėl Armėnijos užsienio prekyba yra ypač gerai diversifikuota. Vokietijai kartu su Prancūzija, Belgija ir Šveicarija atitenka net 20 proc. viso Armėnijos eksporto, Kinijai beveik 7 proc., o JAV ir Kanadai 10 procentų.

 

Lietuvos ir Armėnijos eksporto specialistų nuomone, geriausia ekonominius santykius plėtoti šiose srityse: komunikacinės technologijos, medienos, medicinos, chirurgijos ir farmacijos sektorius, chemijos ir maisto pramonė.

 

„Armenian Development Agency“ atstovė pažymi, kad dėl Armėnijos atsinaujinančių išteklių ir didelio energijos vartojimo šiuo metu prognozuojama, jog iki 2020-ųjų saulės energija taps vienu pelningiausių atsinaujinančių ir alternatyvių šaltinių sektorių.

 

Vystant verslą svarbu žintoi ir Armėnijos kultūrą. Armėnija turi įdomią beveik 2 800 metų istoriją, o Jerevanas yra viena seniausių pasaulio sostinių – net 29 metais senesnis už Romą. Armėnai pirmieji priėmė krikščionybę kaip valstybinę religiją dar 301 metais. Tad ir šalies kultūrinės tradicijos yra nepaprastos: ilgalaikės, turtingos ir įvairios. Armėnijos abėcėlė buvo sukurta V a. pradžioje ir, nors priklausė indoeuropiečių šeimai, išliko unikali ir beveik nepasikeitė nuo atsiradimo. Armėnijos kultūra, galima sakyti, yra Europos ir Azijos mišinys. Tad ji pilna kontrastų ir dinamiškumo, kaip ir jos reljefas. Armėnai yra labai energinga tauta, turinti puikią virtuvę ir garsėjanti nuostabia architektūra bei muzikos įvairove – nuo klasikos iki džiazo ir lauke vykstančių renginių bei festivalių.

 

Verslo kultūra Armėnijoje labai panaši kaip ir Vakarų šalyse, tačiau dėl unikalios istorijos, geografinės padėties ir mentaliteto yra ir skirtumų. Armėnai saugo savo tradicijas, kurios jiems ypač svarbios. Net verslaudami jie kreipia daug dėmesio į tai, kaip verslo žmonės pristato savo tradicijas, kultūrą, kaip tai puoselėja ir išlaiko.

 

Armėnijoje sparčiai vystosi laisvosios ekonominės zonos (LEZ) su vieno langelio principu. Investuotojai į LEZ atleidžiami nuo PVM mokėjimo, pelno mokesčio tarifų ir nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat netaikomas eksporto ir importo apmokestinimas. Sąlygos neturi terminų.

 

Lyginant Mokesčius Armėnijos ir Lietuvos mokesčius, galima pastebėti skirtumus. Armėnai moka mažesnius nei lietuviai pridėtinės vertės mokestį (18 %) , o dividendų mokestis fiziniams asmenims tik 5 % mokesčių. Tuo tarpu socialinio draudimo mokestis tiek darbuotojo, tiek darbdavio nuo 2008 m. sausio 1 d. yra panaikintas.
 

Živilė Baubonienė, BZN start apžvalgninkė

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/kaip-pradeti-versla-armenijoje-53613.html