Lietuvos darbo rinka įšalusi ir slopina šalies progresą

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ pristatė investuotojų lūkesčius šiam politiniam sezonui. Svarbiausias jų – naujo socialinio modelio priėmimas.

„Pasenęs, nelankstus darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų. Naujasis socialinis modelis leistų Lietuvos gyventojams daugiau užsidirbti ir padėtų pritraukti užsienio investuotojus, todėl jo priėmimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ir sutelkta visa politinė valia“, – sakė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Socialinio modelio svarbą didinant šalies konkurencingumą pažymėjo ir Nerijus Mačiulis, vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas. „Nors šiemet pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indekse Lietuva penkiomis pakopomis pakilo į viršų ir užima 36 vietą, nereikėtų skubėti džiūgauti. Kai kurie rodikliai rodo, kad mes gerokai atsiliekame. Pavyzdžiui, pagal darbuotojų samdymo ir atleidimo reguliavimą bei mokestinės sistemos įtaką darbo rinkai, Lietuva yra atitinkamai 120 ir 123 vietose. Tai paaiškina, kodėl Lietuvos BVP jau gerokai viršijus prieškrizinį lygį, nedarbo lygis vis dar didesnis nei 9 proc.“, – teigė N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, įteisinus lankstesnius darbo santykius, Lietuva konkurencingumo reitinguose ne tik pralenktų Estiją, bet ir sėkmingai įsitvirtintų konkurencingiausių valstybių trisdešimtuke.

Jis atkreipė dėmesį į prastėjančias demografines tendencijas ¬– Lietuva yra viena sparčiausiai senėjančių ir darbo jėgą prarandančių valstybių Europos Sąjungoje. Tokia situacija susidarė ir dėl didelės emigracijos, ir dėl po nepriklausomybės atkūrimo labai kritusio gimstamumo. Šios priežastys lėmė, kad per pastaruosius dešimt metų darbingo amžiaus gyventojų skaičius jau sumažėjo 15 procentų, o iki kito dešimtmečio pabaigos darbingo amžiaus žmonių gali sumažėti dar 300 tūkst. Tokiame kontekste būtina sukurti dinamišką darbo rinką, kurioje norėtų ir turėtų galimybių dalyvauti kuo didesnė dalis gyventojų.

N. Mačiuliui antrino Rimantas Stanevičius, „Valiūnas ir partneriai Ellex“ asocijuotas teisininkas, paminėdamas, jog dabartinis darbo kodeksas prasilenkia ir su šiuolaikinėmis vadybos tendencijomis. „Vienas pagrindinių socialinio modelio kritikų argumentų yra tas, kad bet kokį lankstumą darbdavys panaudos darbuotojų prievartai. Tačiau progresyvūs darbdaviai niekada nespaus darbuotojo – daugiausia pridėtinės vertės jis sukurs, tik jei pats norės dirbti. Dabartinis darbo kodeksas yra darbuotojų apsaugos iliuzija, kuri realios naudos darbuotojams duoda mažai, tačiau labai efektyviai atbaido potencialius investuotojus bei gerai apmokamas darbo vietas“, – sakė R. Stanevičius.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ partneris Nerijus Nedzinskas atkreipė dėmesį į tai, kad naujame darbo kodekse įteisinamos įvairesnės darbo santykių formos, nuotolinio darbo galimybė bei lankstesnė darbo savaitės trukmė sudaro prielaidas daug geresniam darbo ir laisvalaikio balansui. „Visame pasaulyje išryškėja ta pati tendencija – ilgėjanti gyvenimo trukmė ir sunkiau subalansuojamos socialinio draudimo sistemos bei pensinio amžiaus vėlinimas. Tokiame kontekste svarbu užtikrinti lanksčias darbo sąlygas ir sutartis, leidžiančias darbuotojams daugiau laiko skirti šeimai ir laisvalaikiui“, – teigė jis.

Ekspertas iš esmės pritaria ir socialiniame modelyje numatytam automatiniam pensijų indeksavimui, kuris būtų susietas su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis, leistų nuosekliai didinti pensijas ir tuo pačiu palaikyti socialinio draudimo biudžeto balansą. Pasak N. Nedzinsko, po šio pakeitimo pensijos priklausytų ne nuo politinio ciklo ir politikų valios, o nuo objektyvių ekonominių kriterijų – užimtumo ir vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Nors ekspertai vis dar mato galimybių tobulinti siūlomą socialinį modelį, tačiau vieningai pritaria jo priėmimui ir pabrėžia, kad dabartinė situacija iš esmės neatitinka nei darbuotojų, nei darbdavių poreikių. Praėjusiame amžiuje įstrigęs darbo kodeksas bei neadekvati mokestinė našta ne tik slopina darbo vietų kūrimą ir darbo užmokesčio augimą, bet ir stabdo visos Lietuvos ekonominį ir socialinį progresą.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuvos-darbo-rinka-isalusi-ir-slopina-salies-progresa-55669.html