Eurozonos augimas pasiekė lūžio tašką

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį. Dėl šių priežasčių BVP kitąmet ūgtelės 1,8 proc., pasiekdamas savo ganą kuklų kelerių ateinančių metų piką, skelbiama naujausiame bendrovės „EY“ „Euro zonos ekonomikos prognozių“ leidinyje.

Atsigauti eurozonai 2015 m. antrojoje pusėje labiausiai padeda didėjantis vartojimas. Jį kursto sumažėusios naftos kainos ir teigiami lūkesčiai dėl perspektyvų darbo rinkoje. Prognozuojama, kad vartojimo išlaidos šiemet augs 1,7 proc. – labiausiai nuo 2007 m. Vis dėlto, energijos kainoms pamažu grįžtant į vėžes, vartojimo išlaidų augimo tempas turėtų sulėtėti iki 1,4 proc. 2016 m. ir 1,3 proc. 2017-19 m.

„Po neramios vasaros, stabilizavimosi laikotarpio, eurozonos ekonomika pagaliau įsibėgėja. Tiesa, tas tempas bus santūresnis, tačiau ilgainiui pasijus visoje eurozonoje. Verslas, dirbantis Europoje, turėtų apsiprasti su lėtu, tačiau stabiliu eurozonos augimo tempu. Vis dėlto, dar keletą metų problema išliks didelis nedarbas. Nors jo lygis, prognozuojame, nuosekliai mažės, tačiau prireiks dar ketverių metų, kol jis nukris žemiau 10 proc.“, – teigia Markas Otty, „EY“ vyk. partneris Europai, Vidurio Rytams, Indijai ir Afrikai.

Lietuvai prognozuoja 2,1 proc. BVP augimą

Stabilumas eurozonoje – geros žinios ir Lietuvos ekonomikai: BVP turėtų augti 2,1 proc. 2015 m. ir 3,6 proc. 2016 metais. (Palyginti, eurozonos BVP augs atitinkamai 1,6 ir 1,8 proc.) Tokį tempą šaliai turėtų kitąmet užtikrinti prekybos plėtra ir užsienio investicijos. Lietuva bus tarp trijų sparčiausiai augančių eurozonos ekonomikų – ją aplenks tik Latvija ir Airija.

„Pritraukti užsienio investicijų mums padeda vis dar gana geras konkurencingumo rodiklis – tuo labiau, kad Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame šalių konkurencingumo reitinge Lietuva 2015 m. pakilo per 5 pakopas ir dabar užima 36 vietą tarp 140 valstybių. Tačiau jeigu norime didesnio postūmio ekonomikai augti, kaip pagrindinį papildomo postūmio katalizatorių matome darbo santykių reformą. Sėkmingą to įtaką augimui jau parodė Airijos ir Ispanijos pavyzdžiai“, – sako „EY“ vyk. partneris Baltijos šalyse Jonas Akelis.

J. Akelis pastebi, kad konkurencingumo kontekste Lietuva geriausiai vertinama pagal technologinį pasirengimą, makroekonominius rodiklius, mažą valstybės skolos lygį, tačiau atsilieka pagal darbo rinkos efektyvumo rodiklius – samdymo ir atleidimo praktikas, atleidimo kaštus, talentų pritraukimą ir išlaikymą. Tai, anot eksperto, yra vieni labiausiai verslo plėtrą ir investuotojų pritraukimą ribojančių veiksnių.

Nors Lietuva išlieka tarp penkių eurozonos šalių turinčių mažiausią valstybės skolą, vis dėlto, kaip ir visoms eurozonos narėms, „EY“ ekspertai rekomenduoja laikytis fiskalinės drausmės, atidžiai reguliuoti išlaidas ir mažinti biudžeto deficitą. Kaip ir finansinė disciplina, šalies augimui itin svarbus eksporto atsigavimas. 2016 m. Lietuvoje prognozuojamas eksporto augimas sieks 6,5 proc. Tai net 4,5 p.p. šuolis palyginti su 2015 m., kai eksporto augimo tempai nedžiugino.

Infliacijos lygis šiemet dar išliks neigiamas, -0,6 proc., tačiau kitąmet jau pralenks eurozonos vidurkį, pasiekdamas 1,6 proc. Nedarbo lygis taip pat tolydžio mažės – šiemet iki 9,9 proc., kitąmet – iki 9,1, o 2019 m. tikimasi jau iki 6,5 proc. sumažėjusio nedarbo lygio.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/eurozonos-augimas-pasieke-luzio-taska-55722.html