Lietuvos ekonomika auga, tačiau ar pavysime Vakarų Europą?

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

„Praėjusiais metais BVP augimą lėtino statybos ir žemės ūkio pridėtinė vertė, o kiti sektoriai išlaikė nuoseklų augimą“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.

Anot jos, paskutinį praėjusių metų ketvirtį BVP augimui didžiausią teigiamą įtaką darė didmeninė ir mažmeninė prekyba, automobilių ir motociklų remonto bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo su trečiuoju ketvirčiu, Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,3 procento.

R. Grajauskas: norint pavyti Vakarų Europą, ekonomika turėtų augti dvigubai greičiau

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas komentuoja, kad BVP kreivę į viršų tempė toliau augantis vidaus vartojimas bei paslaugų eksportas. Vis dėlto, norint pavyti Vakarų Europos valstybes, šalies ūkis turėtų augti bent dvigubai greičiau.

„Ūkio plėtrą itin skatino vidaus vartojimo augimas, nulemtas mažėjančio nedarbo ir didėjančių atlyginimų. Savo indėlį įnešė ir į užsienio klientus orientuoto verslo pasiekimai.

Žemos pridėtinės vertės prekių – ypač grūdų, rapsų, trąšų – eksportas pastaruoju metu traukėsi, tačiau augimą demonstravo baldų, optinių gaminių, vaistų gamintojai. Itin gerų rezultatų pasiekė paslaugų eksportuotojai. Paslaugų – informacinių technologijų, transporto, turizmo ir kt. – augimas praėjusiais metais viršijo 9 proc. Vis dėlto, paslaugos kol kas sudaro tik kiek daugiau nei penktadalį mūsų šalies eksporto. Tai yra kur kas mažesnis rodiklis, nei kitose Baltijos šalyse, todėl erdvės augimui dar matyti.

Neigiamos įtakos ūkio augimui praėjusiais metais turėjo investicijų susitraukimas, kurį didele dalimi nulėmė pasibaigęs 2007-2013 m. ir dar neįsivažiavęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas. Taip pat – sparčiai mažėjusios įmonių atsargos, kurias galėjo paskatinti baimė dėl galimos krizės. Vis dėlto atsargų mažinimas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė dugną, o paskutinį ketvirtį pokytis jau buvo teigiamas ir leido ekonomikai augti kiek greičiau“, - komentuoja ekonomistas.

„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP augs 3,1 proc. Kaip ir pernai, tam didelę įtaką darys vidaus vartojimas, kurį ir toliau skatins augantys atlyginimai. Dėl didėsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) algos turėtų augti beveik 9 proc. atskaičius mokesčius (tiesa, jas „apkramtys“ taip pat didėsianti infliacija). Šalies ekonomiką augins ir, oficialių šalies institucijų vertinimu, padvigubėsiantis ES lėšų panaudojimas. Tarp teigiamų veiksnių – ir toliau aukštyn judėsiantis paslaugų eksportas.

„Vis dėlto, net ir įsibėgėjantis ekonomikos augimas Lietuvai dar neleidžia vytis Vakarų Europos. Norint siekti šio tikslo, ūkis turėtų paaugti po 4-5 proc. per metus. Spartesnio augimo receptas – švietimo reforma, darbo jėgos imigracija, talentų pritraukimas iš kaimynių šalių, mokesčių sistemos optimizavimas ir lengvata reinvestuojamam pelnui“, - prideda R. Grajauskas.

D. Imbrasas: atsigauna statybų sektorius

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas taip pat įsitikinęs, kad šiemet ūkio plėtra neturėtų lėtėti. Lietuvos banko vertinimu, 2017 m. ūkio augimas sudarys 2,4 proc. Statybų sektoriaus atsigavimas, kurį turėtų stiprinti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų panaudojimas, ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis labiausiai prisidės prie spartesnio Lietuvos ūkio augimo 2017 m. Tiesa, yra mažiau palankios ūkio raidos rizika.

„Svarbu pasakyti, kad paskutinį metų ketvirtį atsirado statybų sektoriaus atsigavimo ženklų. Iš įmonių apklausų matyti, kad statybos įmonių ekonominės aplinkos vertinimas pagerėjo – pradėjo didėti įmonių atliekamų darbų ir naujų užsakymų apimtis, vis mažiau įmonių nurodo, kad pagrindinis veiklos plėtrą ribojantis veiksnys yra nepakankama paklausa. Ženklų, kad didėja statybos sektoriaus darbų apimtis, galima įžvelgti ir Lietuvos pramonėje. Tokių pramonės veiklų kaip cemento gamyba, metalo ir metalo konstrukcijų gamyba, elektros įrangos gamyba – šių veiklų vienas didžiausių užsakovų yra statybų sektorius – pardavimų apimtis vidaus rinkoje antrojoje 2016 m. pusėje padidėjo.

Pasakytina, kad vis dėlto esama rizikos, kad Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus perspektyvos gali būti ir mažiau palankios, nei šiuo metu tikimasi. Jau netrumpą laiką tokia rizika kyla dėl neapibrėžtumo, susijusio su pasaulio, ypač besivystančių šalių (visų pirma, Kinijos), ekonomikos augimu.

Šios šalys nebūtinai yra svarbios Lietuvos eksportuotojams, bet jos gali būti svarbios Lietuvos prekybos partneriams. Be to, jei dabartinės tendencijos Lietuvos darbo rinkoje truktų ilgiau, vis svarbesnė taptų rizika, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas gali nukentėti dėl daugiau nei darbo našumas kylančio darbo atlygio poveikio“, - komentuoja ekonomistas.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuvos-ekonomika-auga-taciau-ar-pavysime-vakaru-europa-57233.html