Besikeičiančios paskolų išdavimo sąlygos gali sužlugdyti emigrantų svajonę įsigyti būstą Lietuvoje

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos.

Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta. Įstatymas nenustato draudimo sudaryti kredito užsienio valiuta sutartis (teikti kreditus užsienio valiuta), tačiau nustato papildomus reikalavimus kredito davėjams, kuriuos jie turi įgyvendinti.

Tais atvejais, kai suteikiamas kreditas užsienio valiuta, įstatymas nustato vartotojo teisę į nemokamą kredito sutarties valiutos konvertavimą, taip pat nustato pareigą kredito davėjui pasiūlyti kitą nei konvertavimas priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir (arba) jai valdyti, informuoja Lietuvos bankas.

Būtent dėl šios priežasties bankai svarsto galimybę iš vis nefinansuoti tų žmonių, kurie atlyginimą gauna ne eurais.

Pokyčiai laukia ne tik emigrantų, bet ir Lietuvoje gyvenančiųjų. Lietuvos bankas naujienų portalui tv3.lt pateikė svarbiausius pakeitimus.

Bankai prisiims didesnę riziką

Vienas iš bankų, kuris ruošiasi emigrantams nebeteikti būsto paskolų – SEB. Jovita Bazevičiūtė, SEB atstovė žiniasklaidai teigia, kad reikalavimas užtikrinti papildomas apsaugas, skirtas užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir jai valdyti reiškia ne tik papildomas investicijas bankams kuriant reikalingus sprendimus, bet ir didesnį rizikos prisiėmimą.

„Klientams privaloma pasiūlyti papildomą priemonę, skirtą užsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumažinti ir jai valdyti. Taip pat suteikę tokį kreditą bankai turi stebėti užsienio valiutos kurso svyravimus ir siųsti įspėjimus klientui, jeigu likusios negrąžintos kredito sumos arba kredito įmokų bendra vertė skirsis daugiau kaip 15 proc. nuo tos vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. O viršijus daugiau nei 20 proc. – bankas turės neatlygintinai konvertuoti užsienio valiutą į kitą sutartą valiutą (taip pat ir į eurus).

Atsižvelgiant į šį naują reglamentavimą, priimtas sprendimas, kad įsigaliojus įstatymui SEB bankas nebeteiks būsto kreditų užsienio valiuta taip, kaip jie yra apibrėžti naujame įstatyme. Dėl to užsienio valiuta darbo užmokestį gaunantiems arba ne euro zonos šalyje reziduojantiems klientams suteikti būsto kredito negalėsime. Būsto kreditus SEB bankas teikia tik eurais, todėl po liepos 1 d. būsto paskolos sutartį galėsime sudaryti su klientais, kurie pajamas gaus eurais ir bus euro zonos šalies gyventojai“, – naujienų portalui tv3.lt sakė J. Bazevičiūtė.

Naujasis įstatymas reglamentuoja visą paskolos teikimo procesą – nuo reikalavimų reklamai iki sutarties nutraukimo ar skolos išieškojimo. SEB atstovė sako, kad tam, jog būtų galima užtikrinti įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bankai privalo atitinkamai peržiūrėti teikiamas paslaugas ir atlikti IT sistemų, produkto teikimo pakeitimus. O tai bankams tai reiškia ir papildomą administracinę naštą, ir papildomus finansinius kaštus (investicijos į IT sistemas).

„Šie nauji įstatymo reikalavimai ir sąlygojo tai, kad kai kurių paslaugų tenka atsisakyti (kaip pvz., minėto kreditų užsienio valiuta teikimo)“, – prideda ji.

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė sako, kad nėra bendros pasaulinės ar europinės praktikos, kaip reikėtų finansuoti gyvenančius užsienyje.

„Naujuose reikalavimuose iki galo nėra apibrėžta, kokios tos įstatymo reikalaujamos „kitos priemonės“ galėtų būti, kiek jos būtų priimtinos klientams, bankams ir rinkai bendrąja prasme. Bankas ieškos galimų sprendimų siekiant įgyvendinti naujus įstatymo reikalavimus šių klientų finansavimui, tačiau kol kas, kol atitinkamos priemonės nėra įgyvendintos, tikėtina, jog nuo liepos 1 d. klientų, gaunančių pajamas kita valiuta nei eurai ar gyvenančių užsienyje, finansavimas tam tikrais atvejais gali būti apribotas. Visgi laikomės nuomonės, kad pats įstatymas turėtų būti dar tobulinamas, siekiant protingai reglamentuoti žmonių, gaunančių pajamas užsienio valiuta, galimybes skolintis“, – naujienų portalui tv3.lt sako J. Gumuliauskienė.

Siūlo imti kreditą ten, kur gaunate pajamas

Justina Tarasevičienė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus vyriausioji juriskonsultė naujienų portalui tv3.lt sako, kad bankai turi teisę taip elgtis ir nuspręsti paskolų nebeduoti.

„Bankai yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, todėl įvertinę įvairias aplinkybes (pavyzdžiui, teisinį reguliavimą, paslaugos kaštus, kylančias rizikas ir pan.), gali nuspręsti neteikti kreditų užsienio valiuta vartotojams paslaugos, kaip bet kurios kitos paslaugos“, – naujienų portalui tv3.lt sako J. Tarasevičienė.

Pasak jos, asmenys, kurie pajamas gauna kita valiuta nei norima imti paskolą, visada gali kreditą pasiimti toje valstybėje, kurioje dirba. T.y. Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis paskolą gali imti šioje šalyje svarais, lietuvis gyvenantis Norvegijoje – ten kronomis.

„Įsigaliojus įstatymui, kredito davėjais galės būti ne tik kredito įstaigos, t. y. bankai ir kredito unijos, bet ir kiti juridiniai asmenys“, – prideda ji.

Nauja tvarka įsigalios visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos bankas tikina, kad tai garantuos patogesnes sąlygas vartotojams įvertinti kreditavimo sąlygas ir pasinaudoti skolinimosi galimybėmis. Bankams tuo tarpu teks investuoti į atsinaujinimą.

„Įstatyme yra numatytos tam tikros pareigos kredito davėjams, kurias jie turės įgyvendinti. Pavyzdžiui, bankai turės teikti vartotojams standartinės informacijos apie kreditą formą pagal vieningą Europos Sąjungoje patvirtintą standartą. Kadangi įstatyme įtvirtintas privalomų kredito sutarties sąlygų sąrašas, bankai privalės pakoreguoti kredito sutartis, kad jos atitiktų naujojo įstatymo reikalavimus. Taip pat įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais bus reguliuojamas išankstinis kredito grąžinimas – konkretus kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko patvirtintą vieningą formulę. Tikėtina, kad kai kuriems bankams teks keisti šiuo metu taikomą išankstinio kredito grąžinimo kompensacijos bankui paskaičiavimą“, – nurodo J. Tarasevičienė.

Lietuvos bankas pateikia svarbiausius pakeitimus, paliesiančius kiekvieną gyventoją

Įstatymo įgyvendinimas sustiprins kredito gavėjų (vartotojų) apsaugą, skatins kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją. Šiuo įstatymu įtvirtintas būsto paskolų klientų apsaugos vieningas standartas, numatant reikalavimus tiek kredito davėjų veiklai, tiek kredito sutarčių sudarymui ir vykdymui.

Asmenys, kurie norės teikti kreditavimo arba tarpininkavimo paskolai gauti paslaugas, turės įsirašyti į Lietuvos banko tvarkomus viešuosius sąrašus, pateikti atitinkamus dokumentus, jų vadovai ir darbuotojai turės atitikti nustatytus reikalavimus, šie subjektai bus prižiūrimi Lietuvos banko.

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai kredito pasiūlymų teikimui, sutarčių sudarymo sąlygoms, sutarties nutraukimui bei kita. Atkreipiamas dėmesys į kelis pavyzdžius.

Pirma, siekiant, kad vartotojas galėtų lengvai ir paprastai palyginti kelių kredito davėjų pasiūlymus ir išsirinkti sau naudingiausią kreditavo pasiūlymą, numatyta, kad kredito davėjai turėtų pateikti informaciją apie kredito sąlygas standartine forma.

Antra, siekiant, kad vartotojai nepriimtų skubotų sprendimų dėl ilgalaikių įsipareigojimų prisiėmimo, įstatyme nurodytas 30 dienų apsvarstymo laikotarpis, kurį kredito davėjas turi suteikti vartotojui iki kredito sutarties sudarymo. Taip pat po sutarties sudarymo kredito gavėjas turėtų 14 dienų laikotarpį pakeisti savo sprendimą ir atsisakyti jau sudarytos kredito sutarties.

Trečia, praktikoje pasitaiko atvejų, kai kredito sutarties negalima sudaryti nenusipirkus kitų produktų (gyvybės draudimo, investicinių produktų, mokėjimo paslaugų), kurie vartotojui iš esmės nereikalingi ar nebūtini. Įstatymu draudžiama tokia praktika, išskyrus tam tikras išimtis dėl įsigyjamo būsto draudimo ar dėl nemokamos sąskaitos, skirtos kredito įmokų surinkimui, atidarymo.

Ketvirta, siekiant sumažinti ginčus dėl neaiškių kredito sutarčių sąlygų nustatytas privalomas kredito sutarčių sąlygų sąrašas: tos sąlygos turėtų būti aptariamos sudaromoje sutartyje (kredito palūkanų dydžio keitimo sąlygos, maržos didinimo ir mažinimo atvejai, su sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu susiję komisiniai atlyginimai ir kt.).

Penkta, siekiant palengvinti vartotojų galimybes keisti kredito davėją ir refinansuoti paskolą palankesnėmis sąlygomis kito kredito davėjo įstaigoje, įstatyme numatyta maksimali išankstinio kredito grąžinimo mokesčio riba, taip pat numatyti atvejai, kada toks kredito davėjo keitimas būtų nemokamas.

Šešta, įstatyme numatyta „kredito atostogų“ galimybė, t. y. atvejai, kai vartotojui susidūrus su finansinėmis problemomis ir susiklosčius išimtinėms aplinkybėms (nutraukus santuoką, mirus sutuoktiniui, tapus bedarbiu ar kredito gavėją pripažinus nedarbingu) jis galės atidėti įmokų mokėjimą kredito gavėjui ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.

Galiausiai, įstatyme numatyta riboti netesybų ir baudų, mokamų už pavėluotas įmokas, dydžius. Taip pat įstatyme siūloma detalizuoti atvejus, kada kredito sutartis gali būti vienašališkai kredito davėjo nutraukta.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/besikeiciancios-paskolu-isdavimo-salygos-gali-suzlugdyti-emigrantu-svajone-isigyti-busta-lietuvoje-57538.html