Valdžia žmones stumia į bankų glėbį

Lietuvos Vyriausybės ketinimai riboti atsiskaitymus grynaisiais neramina vidutinio ir smulkiojo verslo atstovus.

Per mėnesį Vyriausybė planuoja pateikti siūlymus dėl naujos atsiskaitymų grynaisiais tvarkos. Tokiu būdu valdžia tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai abejoja, ar tai duos naudos, ir baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas.

Padaugės išlaidų
Kol kas Vyriausybė skelbia, kad pirmiausia grynųjų srautus apribos ir nukreips atsiskaitymus per bankus valstybinėse įstaigose ir viešas paslaugas teikiančiose įmonėse. Bet verslininkai sunerimę dėl tolesnių valdžios žingsnių.
Kelias nedideles parduotuves Kauno rajone valdantis Arturas Mackevičius įsitikinęs, kad nauja tvarka bus naudinga tik bankams, o verslo sąlygos dar labiau pasunkės. „Jeigu ribojimai būtų taikomi atsiskaitant didelėmis, kelių dešimčių tūkstančių litų sumomis, mes neprieštarautume, bet ar nebus taip, kad valdžia pareikalaus su visais tiekėjais atsiskaityti tik pavedimu“, – būgštauja jis. Pasak A.Mackevičiaus, jis dabar į banką važiuoja kartą per savaitę.

„Ten įnešu į įmonės sąskaitą parduotuvėse uždirbtus grynuosius ir atsiskaitau su „Sodra“, mokesčių inspekcija, stambiais tiekėjais. Bet jeigu tokiu būdu teks mokėti visiems tiekėjams, į miestą turėsiu važiuoti kiekvieną rytą, reikės laukti eilėse, mokėti pinigų įnešimo mokestį bankui, buhalterei paskui reikės atlikti dešimtis pavedimo operacijų, kurios irgi apmokestintos bankų, – vardijo A.Mackevičius. – Apskaičiavau, kad man tai per dieną kainuos 30–50 Lt. O kada prekių apyvarta kaimo parduotuvėse per krizę nukritusi iki 40 proc., tai jau būtų sunkiai pakeliama našta.“

„Ką dar ši Vyriausybė sugalvos? – piktinosi Kauno automobilių turguje prekiaujantis Rimas. – Verčiamės, kaip galime, neprašome pašalpų, bet vis tiek mums kaišioja pagalius į ratus.“ Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis valdžios planus irgi vadina nesąmone.

Abejoja valdžios siekiais

A.Mackevičius netiki, kad Vyriausybė papildomais draudimais ištrauks pinigų iš šešėlio. „Juk ir dabar įmonėse yra labai griežta finansinių srautų kontrolė, – teigė jis. – Neguodžia ir Vyriausybės planai, kad atsiskaitymus grynaisiais pirmiausia ketinama riboti toms įmonėms, kurios yra baustos už finansinius pažeidimus. Tačiau ar daug bendrovių, kurios nepadariusios nedidelių buhalterinių klaidų ir nėra nubaustos?“

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis irgi mano, kad valdžios numatytos priemonės kovoti su šešėline ekonomika neduos didelės naudos. „Tai būtų įmanoma nebent tuo atveju, jei grynųjų pinigų srautus imtų reguliuoti visos valstybės, – kalbėjo jis. – Šešėlinėje rinkoje grynuosius litus nesunkiai gali pakeisti grynieji eurai.“

Grietinėlė atiteks bankams

Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, konsultuojantis Vyriausybę dėl atsiskaitymo grynaisiais tvarkos, pripažįsta, kad daugiausia naudos iš grynųjų pinigų srautų apribojimų gautų bankai. „Nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta vykdyti atsiskaitymus, tas sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad galimybių atsiskaityti grynaisiais visuomenei neturėtų mažėti. „Bet plačiai naudojant elektronines mokėjimo priemones tai būtų naudinga dėl išlaidų ekonomijos ir didesnio saugumo“, – įsitikinęs sakė jis.

Pasak S.Kropo, jei padaugėtų pinigų pervedimų elektroniniu būdu, išaugtų bankų klientų skaičius, o tai leistų piginti bankinių paslaugų kainas.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis aiškino, kad pirmiausia grynųjų pinigų srautai bus mažinami valstybės institucijose ir joms pavaldžiose įmonėse. Finansų ministerija turės parengti sprendimus, kokie apribojimai turėtų būti taikomi verslui, įvedant ribą atsiskaityti grynaisiais pinigais tarp juridinių asmenų vienam sandoriui. Apribojimus žadama įvesti ir įmonėms, kurios yra baustos už mokestinius nusižengimus.

Taip pat atsiskaitymus grynaisiais žadama riboti ir gyventojams. „Jie būtų taikomi, kai sudaromos notarinės sutartys ar sutartys dėl privalomai registruojamo turto, pavyzdžiui, parduodant butą, – kalbėjo kancleris. – Dar viena kryptis – deklaravimas. Kai su ūkio subjektu fizinis asmuo atsiskaito dideliu kiekiu pinigų, įmonė turi turėti prievolę deklaruoti mokesčių inspekcijai, kad toks atsiskaitymas įvyko. Tada mokesčių inspekcija turėtų daugiau informacijos apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais.“

Banko „Swedbank“ analitikų duomenimis, Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais santykis yra vienas aukščiausių Europoje – 30 proc. Euro zonos vidurkis – 16,9 proc., Estijoje – 10 proc., Skandinavijos šalyse – didesnis nei 5 proc.

Kovojama ne tais būdais

Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Lietuvoje didžioji teisėkūros bėda ta, kad kai sprendžiama kokia nors konkreti problema, neapsidairoma aplinkui, kokių dar pasekmių sukurs naujasis reguliavimas. Kai keliama minimali alga, pamirštama apie didėsiantį nedarbą. Kai didinami akcizai, pamirštama kontrabanda.

Kovojant su šešėliu ši bėda kartojasi. Kad kova su šešėliu duotų vien naudą, siūlomos grynųjų apribojimo priemonės yra pernelyg nutolusios nuo problemos ištakų – per didelių mokesčių.

Prievartinė inkasacija sukurtų papildomą finansinę naštą kitiems verslo subjektams. Itin didelė ši našta būtų smulkiesiems, kurių verslo specifika lėmė patogumą atsiskaityti grynaisiais. Sunkumų gali kilti kaimo vietovėse, kur grynieji dabar yra populiarūs.
Apsunkintų mažų įmonių veiklą

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo ir darbdavių konfederacijos direktorius

Nedidelės įmonės, turinčios daug partnerių, dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Kitu atveju labai išaugtų sąnaudos, be to, dar ne visoje Lietuvoje užtikrintas interneto ryšys, todėl galimybės daryti pavedimus ne visur įmanomos.

Jeigu manoma, kad grynieji yra blogis, pirmiausia galima riboti grynųjų pinigų išėmimą fiziniams asmenims.

Taip pat suprantama, kad įtarimų gali kelti atvejai, jei įmonė atsiskaito labai didelėmis grynųjų pinigų sumomis. Bet tam nebūtini dideli įstatymo pakeitimai, kurie neigiamai paveiktų sąžiningai dirbančių verslininkų veiklą.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/valdzia-zmones-stumia-i-banku-glebi-6436.html