Estija bando sekti Lietuvos pėdomis

Estija įkandin Lietuvos pradėjo liberalizuoti gamtinių dujų rinką pagal ES reikalavimus. Taigi „Gazprom“ struktūros gali netekti savo dalies kompanijoje, valdančioje Estijos dujų transportavimo sistemą (DTS). Ekspertai neatmeta, kad dėl to gali pakilti rusiškų dujų kaina Estijai, informuoja gazeta.ru.

Estija sudarė tarpžinybinę dujų rinkos liberalizavimo komisiją, praneša „Eesti Paevaleht“. Jos nariais tapo premjero patarėjas, du Ekonomikos ministerijos vicekancleriai ir dar keli aukšti ministerijos pareigūnai.

Komisija pradėjo konsultacijas su kompanija „Eesti Gaas“, valdančia DTS, dėl dujų rinkos pertvarkymo. Pagrindinė derybų tema – DTS valdymo teisių aptarimas.

„Eesti Gaas“, panašiai kaip „Lietuvos dujos“, yra kontroliuojama Rusijos koncerno „Gazprom“ (37 proc. akcijų) ir Vokietijos „E.ON Ruhrgas“ (33,66 proc.). „Gazprom" yra vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Estijai (2011 metais Estija įsipareigojo pasiekti 2007 m. dujų vartojimo lygį – 0,9 mlrd. kub. metrų dujų).

Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas dar praėjusiais metais yra pareiškęs, kad dujų tiekimą šaliai reikia diversifikuoti (pavyzdžiui, suslėgtų dujų sąskaita). Bet, anot A. Ansipo, kol transportavimo sistemą valdo „Eesti Gaas“, „nėra jokio pagrindo tikėtis, kad į Estiją ateis kiti pardavėjai, be „Gazprom“.

A. Ansipas pareiškė, kad valstybė iš pradžių pasistengs „Eesti Gaas“ įtikinti, kad pati atsisakytų dujotiekio tinklo kontrolės, priešingu atveju šalies valdžia „paprasčiausiai įsigis DTS“. „Eesti Gaas“ yra pasisakiusi prieš tokį variantą, pareikšdama, kad neketina atsisakyti GTS valdymo.

Bendrovėje kalbama, kad GTS valdymo neketinama atsisakyti ir dabar. „Bet vyriausybė gali mus priversti. Jeigu bus priimtas ES energetinio paketo nuostatas atitinkantis įstatymas, kuris uždraus vienai kompanijai verstis ir žaliavų tiekimu, ir transportavimu (šiuo atveju tai liečia „Gazprom“),– paaiškino „Eesti Gaas“ atstovas.– Tačiau kol kas valdžia mūsų nespaudžia.“

Kompanijos atstovas papasakojo, kad svarbiausia vyriausybinės komisijos užduotis yra sukurti laisvą dujų rinką, ir pažymėjo, kad tam nebūtina iš „Eesti Gaas“ perimti transportavimo tinklą. „Mes pasirengę prileisti prie vamzdyno kitas kompanijas“,– pareiškė pašnekovas.

Rusijos politinių technologijų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Makarkinas gazeta.ru perspėjo, kad galutinis Estijos vyriausybės sprendimas dėl DTS gali būti ne „Gazprom“ naudai.

„Tiesa, ES pastaruoju metu per daug neskuba reikalauti, kad būtų įvestos Trečiojo energetinio paketo nuostatos,– pasakoja politologas.– ES lyderiaujančios šalys, tokios kaip Vokietija ir Italija, tur savų interesų bendradarbiaujant su Rusija (be Rusijos dujų pirkimo, Vokietija dalyšvauja Rusijos projekte „Nord Stream“, o Italija yra atitinkamo pietinio dujotiekio projekto akcininkė).

A.Makarkino nuomone, Estijos vyriausybė gali stabdyti klausimą dėl tiekimo ir transportavimo atskyrimo, neperimdama iš „Eesti Gaas“ transportavimo tinklo kontrolės. „Bet esama politinjių nuostatų– sako ekspertas.– Valdančioji Estijos partija (jos lyderis – A. Ansipas) savo pagrindinius priešininkus neseniai įvykusiuose rinkimuose – centristų partiją – kaltino tuo, kad rinkimams gauna paramą iš Rusijos.“

“East European Gas Analysis” vadovas Michailas Korčemkinas pažymi, kad Estijos dujų rinkos liberalizavimas nėra nukreiptas prieš Rusiją. „Italų korporacija ENI, vykdydama Europos Komisijos reikalavimus, išpardavė vamzdynų sistemos aktyvus (transeuropinių dojotiekių TENP ir „Transitgas“ kapitale „Eni“ priklausė atitinkamai 49 proc. ir 46 pproc.),– teigia ekspertas.– Liberalizavimas – tai nauja Europos rinkos sąlyga, kurią teks vykdyti visiems tiekėjams, tarp jų ir „Gazprom“. Aš nematau priežasčių, kodėl Rusijos monopolijai turėtų būti teikiamos nuolaidos konkurencinėje aplinkoje.“

„Gazprom“ atsisakoma komentuoti Estijos vyriausybinės komisijos darbą. Bet Lietuvos pavyzdys rodo, kad Rusijos valdančioji kompanija griežtai reaguoja į bandymus atimti iš jos DTS kontrolę.

Lietuva aktyviai palaiko Trečiojo energetikos paketo nuostatas, o „Lietuvos dujose“, kontroliuojančiose DTS, „Gazprom“ priklauso 37,1 proc. akcijų. „Gazprom“ ne kartą yra pareiškęs, kad energetikos paketo nuostatos riboja užsienio investuotojų teises. „Gazprom“ žadėjo kreiptis į tarptautinį arbitražą, bet kol kas to nepadarė.

„Lietuvos dujų“ akcininkai įsitikinę, kad Lietuva privalo pasinaudoti Trečiajame energetikos pakete numatyta išimtimi ir atidėti dujų sektoriaus pertvarkymą iki tol, kol rinką dujomis aprūpina vienintelis tiekėjas (kaip ir Estijos atveju Lietuvai gamtines dujas tiekia tik „Gazprom“). 2010 metų pabaigoje Europos Komisija yra pareiškusi, kad Lietuva negalės naudotis išimtimis.

2011 metais „Gazprom“ Latvijai ir Estijai nustatė 15 proc. gamtinių dujų kainos nuolaidą, o Lietuva nuolaidų negavo. Tokius „Gazprom“ veiksmus Lietuva pavadino ekonominiu šantažu, susijusiu būtent su Trečiojou energetikos paketo priėmimu.

„Jeigu mums blogina darbo šalyje sąlygas, kodėl mes turėtume tai šaliai daryti nuolaidas?“– tada sakė oficialus „Gazprom“ atstovas Sergejus Kiprijanovas.

A.Makarkino nuomone, jei Estija paseks Lietuvos pėdomis, „Gazprom“ reakcija bus analogiška.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/estija-bando-sekti-lietuvos-pedomis-7630.html