Ekonomikos skatinimo plano fiasko?

Milijardų vertas Ekonomikos skatinimo planas (ESP) turėjo tapti ramsčiu Lietuvai tvarkantis su krizės padariniais, tačiau šiandien jau pasigirsta siūlymų jį naikinti.

Dar birželį Valstybės kontrolė konstatavo, kad ESP priemonės, skirtos smulkiajam ir vidutiniam verslui, yra svarbios, tačiau ne itin veiksmingos dėl pernelyg ilgai trunkančio įgyvendinimo ir mažų sumų, pasiekusių verslą.

Jau šiandien pasigirsta siūlymų plano visai atsisakyti. „Jis naujo verslo neskatina. Senam verslui, kuriam greitai reikėjo pinigų, skirtos priemonės pasirodė pernelyg nelanksčios, o kai kurie pagrindiniai plano elementai, pavyzdžiui, renovacija, pasirodė visai neveiksmingi. Kas iš to skatinimo plano teliko?“, – klausė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys. Būtent jis Seime iškėlė skatinimo plano naikinimo klausimą.

Planas, anot premjero Andriaus Kubiliaus, turėjo tapti antrąja krizės įveikimo plano dalimi. Akivaizdu, kad tokie užmojai buvo pernelyg optimistiški.

Biurokratijos stabdžiai

V. Gapšys pastebi, kad tuo metu, kai naujam verslui reikėjo pradinio impulso, skatinimo planas to nesuteikė. „Pavyzdžiui, nors ir buvo numatytas pinigų skyrimas jau egzistuojančiam verslui, jis vyko per lėtai, procedūros buvo per daug biurokratinės ir galiausiai minimalios palūkanos tapo didesnės nei bankų suteikiamos paskolos rinkos sąlygomis“, – teigė jis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas taip pat sutinka, kad skatinimo planui įsivažiuoti trukdė valdžios abejingumas sulaukus siūlymų, kaip tobulinti skatinimo priemones.

„Mūsų biurokratinis aparatas nerodė per didelio dėmesio, o jį atkreipus reikėjo pastatyti sargą, kuris nuolat baksnotų ir klaustų, kaip viskas daroma. Tiesiog didžiulis inertiškumas ir nenoras suvokti, kad tie siūlymai yra labai svarbūs“, – sakė jis.

Iškalbingi skaičiai

ESP internetinėje svetainėje grafiškai vaizduojama, kaip sekasi įgyvendinti vienas ar kitas priemones. Užklydus į skiltį „Pastatų efektyvumo didinimas“ pasirodo liūdnas vaizdas: iš milijardo litų, skirtų daugiabučiams renovuoti, paskirstyta nulis.

„Priemonė pasirodė visiškai neefektyvi, nors prieš pertvarkant šią sritį buvo renovuota apie 700 pastatų. Gal reikėjo palikti seną modelį? Žinoma, būtų renovuota gerokai mažiau daugiabučių, bet bent jau procesas judėtų į priekį“, – svarstė V. Gapšys.

Panaši padėtis ir kitose ESP dalyse. Štai smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta tik 19 procentų kreditams skirtos sumos, o verslo aplinkos gerinimo skiltyje džiaugiamasi, kad Saulėtekio komisija pernai pateikė 58 pasiūlymus, nors iš jų įgyvendinti tebuvo 8.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) laikosi nuomonės, jog neteisinga, kad ESP naudojami skolinti biudžeto pinigai.

„Problema nėra lėšų trūkumas ar ne tų sektorių rėmimas, tačiau nevalia skolintis ir manyti, kad tais pinigais galima gaivinti ekonomiką“, – sakė LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas.

Rodo klaidas

V. Gapšys akcentuoja, kad šiandien parama dalijama atliekant pernelyg didelę atranką. „Turime suteikti vienodas sąlygas konkuruoti, tuomet bendrovės natūraliai atsirinks. Dabar investuojame pinigus į visiškai beviltiškas bendroves“, – teigė jis.

Anot Seimo nario, vyriausybė turėjo būti lankstesnė ir stebėti ne tik priemonių kūrimą, bet ir jų vykdymą ir taip jas tobulinti. Su tuo sutinka ir D. Arlauskas. Jo teigimu, plano gairės buvo dėliojamos dar prieš pamatant krizės padarinius, į kuriuos vėliau nebuvo atsižvelgta.

FAKTAI:

Smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikta 247 mln. litų kreditų iš numatytų 1,276 mlrd. litų.

Daugiabučiams namams modernizuoti skirta 0 iš 1 mlrd. litų, o viešiems pastatams renovuoti išmokėta 326 mln. litų iš paskirtų 1,1 mlrd. litų.

Eksportui ir užsienio investicijoms skatinti panaudota 75,1 mln. litų iš numatytų 154 mln. litų.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ekonomikos-skatinimo-plano-fiasko-774.html