S. Jakeliūnas: krizę lėmė švediškos „družbos“ efektas

10 metų AB „Lietuvos draudimas“ investicijų ir finansų vadovu dirbęs, o dabar nepriklausomu finansų analitiku prisistatantis Stasys Jakeliūnas netrukus išleis pirmąją knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurioje žada išdėstyti priežastis, kodėl Lietuvos ekonomika dabar vegetuoja.

– Kokia Lietuvos krizės anatomijos esmė?


– Esmė – švediškos „družbos“ efektas. 2005–2008 metais į Lietuvą iš Švedijos kasmet tekėjo 10–12 mlrd. litų srautas. Šis švediškų pinigų perteklius patekdavo į Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitas paskolų forma. Paskolos dėl bankų konkurencijos liejosi laisvai. Pinigų pertekliaus metu Lietuvoje veikiantys bankai 100 proc. finansuodavo paskolą. Jiems užteko, kad po kredito grąžinimo vienam šeimos nariui liktų 600–650 litų per mėnesį.
NT kainos Lietuvoje 2004–2007 metais kasmet augo po 30 proc. Didžioji dalis iš Švedijos „importuotų“ pinigų pateko į nekilnojamojo turto (NT) sektorių, 15 proc. – vartojimo paskoloms. Tai sukėlė sparčiai augantį vartojimą ir lūkesčius šalyje. Dėl padidėjusios NT vertės buvo išduota naujų paskolų už 4 mlrd. litų.

– Kada švediškos „družbos“ vamzdis buvo prisuktas?


– 2008 metais pasaulį ištiko dvigubas šokas, kai bankrutavo „Lehman Brothers“, Islandijos bankai. Be to, Lietuvos kaimynystėje griuvo „Parex“ bankas. Tuomet pagrindiniai Švedijos bankai ir jų akcininkai nusprendė sumažino kredito portfelį. Tarptautinis bankas, atidarydamas antrinį banką Lietuvoje jam duoda paskolą metams. Anksčiau paskolos terminas po metų būdavo pratęsiamas, o dabar – nebe. Sutartis nepratęsiama, pinigai, patekę Lietuvos rinką, turi būti grąžinti. Pratęsti paskolos termino neleidžia tarptautinė konjunktūra – dėl investuotojų spaudimo susitvarkyti nukristų akcijų kaina ir reitingai.
Prisukus švediškų pinigų vamzdį, Lietuvos statybų sektorius 2010 metų I pusmetį, palyginti su 2008 metų I pusmečiu, susitraukė 50 proc., o darbo vietų skaičius jame sumažėjo 50 tūkst. Per porą metų mažmeninės prekybos apyvarta nukrito 33 proc. Tai sumažino biudžeto pajamas. rito taip pat trečdaliu.

– Ar mes galėjom išvengti „burbulų“ susidarymo ir jų sprogimo?


– Lietuvos bankas galėjo imtis iniciatyvos ir pats įvesti griežtesnius paskolų išdavimo standartus bankams. Pavyzdžiui, leisti finansuoti ne 100 proc., o 80 proc. būsto vertės. Mažesnis paskolų srautas ir žemesnės NT kainos būtų padėjusios išvengti tokios skaudžios krizės, kokioje dabar esame.

– Kaip ilgai dar joje būsime?


– Tam būtini keturi žingsniai: nedarbo mažinimas per būsto renovacijos programą, stipresnė komercinių bankų kontrolė, šešėlinės ekonomikos tramdymas, paskolos mažesnėmis palūkanomis iš TVF, gal net ir Švedijos vyriausybės ar Japonijos finansų rinkų.

– Tačiau Lietuva pati nori tvarkyti savo ūkį, o ne šokti pagal TVF dūdelę.


– TVF lieps susitvarkyti biudžetą – atsakingiau rinkti mokesčius. Jeigu pradės veikti būstų renovavimo programa, atsiras naujų darbo vietų ir bus daugiau mokesčių. Siūlyčiau įvesti sąvoką „bendras daugiabučio turtas“ (stogas, išorinės sienos ir t. t.), kurį valdytų ir rūpintųsi vienas valstybinis fondas. Manau, suderinti, tarkim, 100 daugiabučio savininkų, kurie skiriasi tiek amžiumi, tiek socialine, tiek finansine padėtimi, interesus – praktiškai neįmanoma.

– Kodėl Lietuvoje – rekordinis nuosmukis, o Lenkijoje – tolesnis prieaugis?


– Lietuvoje veikusių bankų paskolų portfelis, beprotiškai augęs 2005–2007 metais, traukiasi pusantrų metų. Lenkijos bankai, nuosaikiau dalinę paskolas prieš kelerius metus, ir toliau sugeba išlaikyti paskolų portfelio prieaugį. Lietuvos mažmeninės prekybos ir statybų sektoriai 2009 metais smuko labiausiai visoje ES, tuo tarpu Lenkijoje jie toliau nuosaikiai auga. Staigus ir toliau besitęsiantis paskolų portfelio mažėjimas Lietuvoje didžiąja dalimi lėmė rekordinį minėtų sektorių – statybos ir mažmeninės prekybos – susitraukimą.

– Kodėl tokie didžiuliai kontrastai tarp dviejų šalių kaimynių?


– Pirmiausia, todėl, kad Lenkijoje veikiantys bankai buvo nuosaikesni, negu Lietuvoje veikiantys Švedijos bankai. 2005–2007 metais Lenkijoje vidutiniškai per metus paskolų portfelis augo 21 proc., o Lietuvoje per tą patį laikotarpį – 50 proc.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/s-jakeliunas-krize-leme-svediskos-druzbos-efektas-785.html