Skalūnų dujų burbulas

Lietuvos energetikos ministro entuziazmas realybe paversti skalūnų dujų gavybą Lietuvoje gali būti gerokai per ankstyvas, jei apskritai pateisinamas.

Tai rodo ir patirtis Lenkijoje, ir Lietuvos mokslininkų rodomas skeptiškas požiūris į skalūno dujų gavybos Lietuvoje ekonominį pagrįstumą, juoba kad dar nė neištirta, kokie dujų ištekliai glūdi mūsų žemės gelmėse.

Pasak Juozo Mockevičiaus, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, paskutiniai geologiniai tyrimai Lietuvoje buvo atliekami dar XX a. 9 dešimtmetyje, o paskutiniai giluminiai bandomieji naftos gręžiniai – 2008-aisiais.

Apie skalūno dujas pasaulyje plačiau pradėta kalbėti 2009 metais, kai JAV, pagaliau įsisavinusi šių dujų gavybos technologijas, tapo ne suskystintų gamtinių dujų importuotoja, o skalūno dujų eksportuotoja ir pagal tai pralenkė iki tol buvusią vienvaldę lyderę Rusiją su „Gazprom“ monopoliu priešakyje.

Europoje ir Lietuvoje sensacinga naujiena buvo pranešimas apie didžiulius šio kuro išteklius, nustatytus Lenkijos teritorijoje. Lietuvos geologai tąsyk tik pakartojo jau anksčiau, 2004 metais, padarytą išvadą, kad Vakarų Lietuvos žemės gelmių geologinė struktūra yra palanki susidaryti ir kauptis skalūno dujoms.

Dar būdamas Amerikoje ministras persakė JAV energetikos išteklių informacijos agentūros vadovo Richardo Newello teiginį, neva skalūno dujų Lietuvai užtektų 30–50 metų. Tai Lietuvos geologams buvo didelė naujiena.

Ką mano mokslininkai

„Mano nuomonė dėl labai gerų skalūno dujų perspektyvų Lietuvoje skeptiška, nes yra tik apibendrinta geologų nuomonė iš pirmo potyrio nustatyti, ar gali tose gelmėse ko nors būti, – „Ekonomika.lt“ sakė Vaclovas Miškinis, Lietuvos energetikos instituto kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas. – Ir patys geologai sako, kad kol tos uolienos neištirtos giliau, tol negalėsime numatyti, kiek atsargų ten yra, ar apsimoka tęsti tyrimus ir galų gale ryžtis pirmiesiems gręžiniams. Visa tai – labai brangiai kainuojantys darbai.“

Anot jo, JAV, kol pasiekė lygį, kai išgauti skalūno dujas tapo ekonomiškai patrauklu, nuėjo ilgą ir sudėtingą tyrimų kelią. Žinoma, būtų galima panašią kaip amerikiečių technologiją naudoti ir Lietuvoje. Tačiau dėl to reikėtų apsispręsti turint daugiau žinių apie tikrus išteklius.

J. Mockevičius primena, kad net ir gavus neįtikėtinai gerus tyrimų rezultatus reikėtų neužmiršti, jog JAV naudojamos šių dujų gavybos technologijos nėra ekologiškai švarios. Tai irgi galėtų būti kliūtis. Kita vertus, net atlikti tyrimai gali būti apgaulingi. Puikiausias pavyzdys – naftos ištekliai Lietuvoje, kai prieš 10–15 metų buvo pradėta kalbėti apie Lietuvą kaip apie būsimą naftos eksportuotoją. Bet, kaip šiandien aišku, Lietuvoje išgaunamos naftos užtektų nebent aprūpinti 10 proc. šalies pikinės svarbiausios energijos poreikių.

Gali kelti nuostabą ir tai, kad apie Lietuvos žemės gelmių išteklius amerikiečiai žino daugiau negu Lietuvos geologai. Anot V. Miškinio, „tai yra niuansas“. Mat amerikiečiai, kuriems pavyko įsukti gavybą, sukėlė viešųjų ryšių bangą, per Atlantą atsiritusią iki mūsų.

„Tikiu, kad Lenkijoje ar Vengrijoje skalūno dujų yra gerokai daugiau nei Lietuvoje, bet dar negirdėjau, kad ten būtų pradėta imtis aktyvių veiksmų, – kalbėjo V. Miškinis. – Šitaip galima atvažiuoti į kieno nors kiemą ir sakyti, kad mes čia gręšime ir gal ką nors atrasime.“

Jis sakė abejojąs dėl perspektyvų, kad, pavyzdžiui, 2030 metais Lietuva jau galės pradėti naudoti arba parduoti savas dujas.

Lenkai neskuba

Lenkai, tikrai žinodami apie turimus didžiulius skalūno dujų klodus, neskuba. Maža to, jie dar pernai su „Gazprom“ yra pasirašę ilgalaikę sutartį, pagal kurią „Gazprom“ iki 2037 metų jai įsipareigojo kasmet patiekti po 10 mlrd. kub. metrų dujų.

Jau pernai 14 naftos kompanijų, tarp kurių minimos „ExxonMobil“, „ConocoPhilips“, „Chevron“, „Matathon Oil“ ir kitos garsenybės, išsirūpino 44 Lenkijos aplinkos ministerijos licencijas skalūno dujų žvalgybai ir gavybai.

Nepaisant to, Lenkijos Vyriausybė nei energetiką kuruojanti ministerija nesižarsto pažadais ir juolab neskleidžia infomacijos apie tyrimų rezultatus. Jų nuomone, geriausiu atveju komercinė gavyba bus pradėta tik po 10–15 metų.

J.Lazauskienė: lenkai mūsų išteklių potencialiais nelaiko

„Ekonomika.lt“ kalbina Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėją Jurgą Lazauskienę, praėjusią savaitę Lenkijoje dalyvavusią tarptautinėje konferencijoje, skirtoje skalūnų dujų perspektyvoms Europoje.

Kokias tendencijas brėžė konferencija?

Konferencija buvo daugiau politinio pobūdžio, nes ją organizavo Lenkijos užsienio reikalų ministerija su JAV ambasada Lenkijoje, taigi buvo orientuota ne tiek technologinių specialistų, kiek platesnei auditorijai.

Vienas lenkų europarlamentaras konferencijoje pareiškė lakią mintį apie skalūnų dujas: „Jos kaip atlekianti ietis: niekas nemato, bet visi bijo.“ Tos aplinkosauginės, technologinės baimės turi būti pagrįstos ir įrodytos.

Mūsų ministro pranešimą apie ketinimus spartinti skalūnų dujų išteklių Lietuvoje tyrimus ir gavybą turėjo išgirsti ir JAV bei Lenkija. Konferencijoje arba jos užkulisiuose buvo kokių nors atgarsių? Gal kas nors jau domėjosi galimybėmis dalyvauti tiriant išteklius Lietuvoje?

Ši konferencija truko vieną dieną, dalyvavo apie tūkstantį žmonių, tad „užkulisinei“ veiklai nebuvo nei progų, nei laiko. Apie Lietuvos ketinimus neužsiminta. Apskritai kontekstas buvo europinis, daugiausia kalbėta apie JAV praktiką ir apie Lenkijos, kaip turinčios potencialiai didžiausius išteklius Europoje, perspektyvas.

Šiuo metu Lenkijoje atliekami tyrimai, rengiama išteklių vertinimo studija, kuri turėtų būti baigta iki sausio. Informacija apie rezultatus nebus viešinama. Lietuvos išteklių vertinimą jie atliko savomis jėgomis ir paskelbė dar 2010 m. žurnalo „Przegląnd Geologiczny“ numeryje, skirtame skalūnų dujoms. Lietuvos ištekliai lenkų geologų buvo įvertinti kaip nepotencialūs.

Turbūt dar skubota teigti, kad turime išteklių pusei šimtmečio?

Turbūt. Ištekliai apskaičiuojami pagal tai, kiek jų gali būti, ir pagal tai, kiek to meto turimomis technologinėmis priemonėmis įmanoma jų išgauti. Mūsų pirminiu vertinimu, Lietuvoje gali būti apie 500 mlrd. kub. m išteklių. Panašiai juos vertina ir amerikiečiai, bet jie mano, kad iš jų išgautina yra 20 proc., taigi apie 113 mlrd. kub. metrų. Šis skaičius buvo publikuotas „Wall Street“ žurnale ir vėliau pasirodė mūsų žiniasklaidoje balandį.

Faktai

Rusiją, ilgus metus buvusią didžiausią pasaulyje dujų išgavėją, 2009 metais netikėtai pralenkė JAV – jos išgavo apie 40 mlrd. kub. m dujų daugiau. Didžiausias prieaugis – skalūno dujų sąskaita.

Praėjusių metų gegužę Lenkijoje pradėta gręžti tiriamuosius gręžinius, kurių rezultatai parodys, kokios dujų atsargos slypi šalies skalūnų kloduose ir kiek galėtų kainuoti jas išgauti. Pirminiais vertinimais, Lenkijos skalūno dujų rezervai gali būti gausiausi Europoje.

Lietuvos geologai teigia, kad skalūno dujų galėtų būti ir Vakarų Lietuvoje, kur geologinės struktūros panašios kaip Lenkijoje.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/skalunu-duju-burbulas-8184.html