23 metus strimgalviais pirmyn (12)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2014-02-27 07:00

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo.

„Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos. Vis dėlto, kalbant apie praeitį, galima pastebėti vieną įdomią tendenciją – teigiantieji, kad sovietinio bato padas ant tautos veido kūrė šiltesnę gerovę nei savarankiška politinė savivalda, nuolat prikiša, kokie skurdžiai Europos mastu esame.

Nors lygiavimasis į geriausius visuomet sveikintinas, kodėl nepasižiūrėjus, iš kur atėjome. „Ekonomika.lt“ pateikia skaičiais išreikštas priežastis, kodėl „prie ruso“ geriau gyventi įmanoma buvo nebent užsidėjus neperšaunamo stiklo rožinius apatijos akinius.

Ekonomikos išsipūtė keliskart

Iš pradžių derėtų paminėti, kad bet koks finansinės valstybių gerovės vertinimas – subjektyvus procesas. Turint omenyje, kad 1990 metais nė vienoje iš buvusių sovietinių valstybių nefunkcionavo rinkos ekonomika, statistiniai duomenys, surinkti remiantis demokratiniam pasauliui taikomais metodais, gali nebūti labai tikslūs.

Nusprendėme pasikliauti 70 metų veiklos patirtį sukaupusiu Pasaulio banku (PB), Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).

Prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga, statistiniai buvusių komunistinių valstybių duomenys rodo viena – politinės skyrybos visiems išėjo į naudą. Skirtingais keliais pasukusių valstybių ekonomika išsipūtė net kelis kartus.

Baltijos šalys, visą dėmesį sutelkusios į siekį tapti integralia Vakarų pasaulio dalimi, ūgtelėjo daugiau nei keturis sykius. Skaičiuojama, kad prieš 24 metus Lietuvos ekonomikos dydis, pašalinus infliacijos įtaką, siekė maždaug 10 mlrd. JAV dolerių (25,5 mlrd. litų). 2013-aisiais mūsų BVP buvo vertinamas jau beveik 47 mlrd. dolerių (120 mlrd. litų).

Panašią yra ir Estijos bei Latvijos padėtis. Šių šalių ekonomika laisvės dešimtmečiais atitinkamai augo nuo 5 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. litų) ir 7,4 mlrd. dolerių (18,8 mlrd. litų) iki 24,3 mlrd, dolerių (62 mlrd. litų) ir 30 mlrd. dolerių (76,5 mlrd. litų).

Tiesa, panašias tendencijas galima pastebėti ir kitose iš SSRS gniaužtų ištrūkusiose valstybėse. Rusijos ekonomika taip pat paaugo keturis kartus – nuo 516 mlrd. dolerių (1,2 trln. litų) 1990-aisiais iki 2,1 trln. dolerių (5,3 trln. dolerių) pernai.

Dideliu augimu pastarąjį dešimtmetį džiaugėsi ir naudingų iškasenų daug turinčios valstybės Kazachstanas bei Turkmėnistanas. TVF duomenimis, kazachų ekonomika išsipūtė įspūdingiausiai – beveik 10 kartų. 1990-ais kazachų ekonomika per metus įsuko 26,7 mlrd. dolerių (68 mlrd. litų), o praėjusiais metais ši Centrinės Azijos šalis jau generavo 225 mlrd. dolerių (573,8 mlrd. litų).

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas