5G – nuo išmaniųjų telefonų prie išmaniojo gyvenimo (2)

(Puslapis 2 iš 4)

Zhou Hong

2015-04-10 15:33

Siekiame išnaudoti visą potencialą

Dažnai pasigirsta svarstymų, kad žmonės naudoja tik nedidelę smegenų dalį. Žinoma, tai mitas, tačiau norėčiau šia analogija pasinaudoti apibūdindamas mūsų viziją, kaip atrodys 5G visuomenė, visiškai išnaudojanti jau turimą potencialą ir siekianti svarbių rezultatų, kurdama tinkamus ryšius.

Bevielių tinklų inovacijos suteiks visuomenei daugiau galios ir pakreips ekonomikos augimą visiškai naujomis kryptimis. Šių technologijų poveikis verslui toli gražu neapsiriboja informacijos ir ryšių technologijų (IRT) pramone – įžengsime į naują amžių, kuriame kiekvienas verslas taps skaitmeniniu. Manome, kad tokiais tinklais susietoje verslo aplinkoje bus sukurta daug naujų darbo vietų ir paslaugų. 5G funkcionalumas taps pagrindu atsirasti daugybei tinklo ir paslaugų teikimo taikomųjų programų.

Veikiausiai kartu atsiras naujų tvaraus verslo modelių – į paslaugas orientuota, programiškai valdoma 5G architektūra atvers naujas galimybes smulkiajam verslui, vertikaliosioms ūkio šakoms, programiško valdymo veiklą vykdantiems operatoriams ir fizinės infrastruktūros kūrėjams bei atitinkamiems jų tiekėjams.

5G ne tik turės įtakos verslui, bet ir radikaliai pakeis susisiekimo, bendravimo, mokymosi ir dalijimosi informacija būdus. Šis naujas išmanusis ryšis turi potencialą pagerinti gyvenimo kokybę daugelyje sričių, pradedant saugumu kelyje ir baigiant namų sistemomis bei sveikatos priežiūra.

Visur aplink mus

Viena pagrindinių 5G ryšio pritaikymo sričių – visiškai susieta ir įtraukianti 3D technologija. Manome, kad 5G bus naudojamas namuose ir kino teatruose, teatruose, arenose, automobiliuose, laivuose, traukiniuose ir lėktuvuose. Naudojant kitos kartos įrenginius, nebereikės poliarizuotų lęšių ir binaurinių imtuvų.

Svarbiausia, kad 5G ryšys turėtų visiškai tikti daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) platformoms ir pasiūlyti naujas užsakomąsias paslaugas, kurių koncepcija – „bet kas arba viskas kaip paslauga“ (angl. Anything or Everything as a Service). Pažangi 5G infrastruktūra galėtų užtikrinti jų funkcionavimą net neturint pačios aparatinės, programinės įrangos ar kognityvių objektų.

Ji užtikrins žmogaus ir žmogaus, žmogaus ir mašinos bei mašinos ir mašinos ryšius ir priartins visa apimančio išmaniojo ryšio galimybę. Išmanieji automobiliai, išmanieji tinklai, išmanieji miestai, išmaniosios gamyklos – daiktų internetas gali paversti verslą ekologiškesniu ir švaresniu bei sutaupyti mums laiko ir pinigų.

Europa veikia kaip katalizatorius

Žinoma, norint įgyvendinti šiuos pokyčius, būtinas plataus masto, daugialygis bendradarbiavimas. Europos Sąjunga yra šio proceso lyderė ir ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdama pasinaudoti 5G galimybėmis.

Straipsnio puslapiai:

- Zhou Hong

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas