5G – nuo išmaniųjų telefonų prie išmaniojo gyvenimo (2)

(Puslapis 3 iš 4)

Zhou Hong

2015-04-10 15:33

Pradėjusi 5G infrastruktūros viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo (angl. 5G Infrastructure Public Private Partnership, 5G PPP) – 1,4 mlrd. eurų vertės bendros Europos IRT pramonės ir Europos Komisijos iniciatyvos – įgyvendinimą, Europa prisiėmė 5G technologijos vystymo lyderės vaidmenį. Asociacija efektyviai naudoja investicijas į pramonę, kurios gyvybiškai svarbios technologiniam progresui, tačiau kartu tyrinėja ir didžiulį vietinių ir pasaulinių technologinių žinių bagažą.

Ypač svarbus tinkamas laikas – anksti pasiekus bendrą sutarimą tarp įvairių suinteresuotųjų šalių globaliu mastu, 5G PPP gali atsikratyti kliūčių, kurios vėliau trukdytų plėtrai ir paplitimui. Prie pagrindinių klausimų bus priskiriama bendroji 5G vizija, architektūra, spektro panaudojimas, reglamentavimo problemos ir išankstinė standartizacija bei tarptautinis bendradarbiavimas.

Vertinant privačiu požiūriu, labai svarbu, kad prie 5G PPP iniciatyvos prisidėtų visos pagrindinės ūkio suinteresuotosios šalys – IRT prekybininkai, operatoriai, turinio ir paslaugų teikėjai, vertikaliosios ūkio šakos ir jų atitinkami tiekėjai.

Žvelgiant iš viešosios perspektyvos, 5G plėtrą skatins našus Europos ir atitinkamų Kinijos, Japonijos ir Korėjos institucijų, pavyzdžiui, IMT-2020 paramos asociacijos (angl. IMT-2020 Promotion Association) Kinijoje, 5G paramos forumo (angl. 5G Promotion Forum) Japonijoje ir 5G forumo Korėjoje bendradarbiavimas.

Gyvybiškai svarbu, kad valdžios institucijos sukurtų efektyvią spektro panaudojimo, išankstinės standartizacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo politiką. Europai reikia besivystančios reguliavimo sistemos, kuri užtikrintų tikrąsias vienodos veiklos sąlygas esamiems ir naujiems veikėjams, žengiantiems į šią sritį dėl 5G užtikrinamo naujoviško tvaraus verslo modelio.

Perspektyvių projektų finansavimas paspartins pažangą. Europos Sąjunga gali suvaidinti svarbų vaidmenį, konsoliduodama ir naudodama svarbiausius tyrimų ir inovacijų rezultatus, kurie buvo gauti įgyvendinant ankstesnes tyrimų programas, kaupdama išteklius 5G bandymams, koncepcijos įrodymams ir plataus masto patikrinimams bei pritraukdama tinkamas suinteresuotąsias šalis, ypač vertikaliąsias pramonės šakas.

METIS (Mobiliojo ir bevielio ryšio priemonių 2020 m. informacinei visuomenei, angl. Mobile and wireless communications Enablers for Twenty-twenty (2020) Information Society) projektas – sėkmingos Europos iniciatyvos pavyzdys. Šio visos Europos projekto, finansuojamo pagal Europos Sąjungos septintąją bendrąją programą (FP7), tikslas – sukurti 5G mobiliojo ir bevielio ryšio sistemos pagrindą.

Jį įgyvendinant vystomos ir vertinamos pagrindinės 5G sistemų technologijų sudedamosios dalys, o ateityje šios sistemos reikalavimus atitinkančios techninės sudedamosios dalys bus integruotos.

Straipsnio puslapiai:

- Zhou Hong

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas