A. Aslundas: Baltijos kursas taps nauju Europos standartu

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Mindaugas Samkus / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-01-24 17:56

Baltijos šalių sprendimai kovoje su Europos skolų krize buvo tinkami, bet Lietuvos valdžiai, palyginti su Latvija, nepavyko visuomenei „parduoti“ griežtos taupymo programos, išskirtiniame interviu savaitraščiui „Ekonomika.lt“ teigė švedų ekonomistas, Petersono instituto Vašingtone analitikas Andersas Aslundas.

Tyrinėjate Rusijos, Ukrainos ir kitų Rytų Europos valstybių perėjimą prie kapitalistinės santvarkos. Kaip manote, kokie pagrindiniai iššūkiai ateityje laukia šių valstybių?

Pirmiausia matome labai ryškių skirtumų tarp tų posovietinių valstybių, kurios yra Europos Sąjungos (ES) narės, ir tų, kurios nepriklauso ES. Didžiausi skirtumai pastebimi dviejose srityse: demokratijos ir korupcijos. ES nepriklausančiose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse korupcijos lygis yra kur kas didesnis. Į ES įstojusios valstybės smarkiai patobulino savo valdymą.

Tuomet kyla klausimas, kodėl išsiskyrė valstybių keliai. Viena priežasčių – galimybės prekiauti su ES šalimis pereinant iš vieno ekonomikos modelio prie kito. Taip pat reikšmingas skirtumas – finansinė parama. Pavyzdžiui, visos trys Baltijos šalys gavo finansinę pagalbą 1992 metais, o Rusija ir Ukraina jos nesulaukė.

Taip pat galime kalbėti apie minėtų valstybių sutikimą laikytis ES sutarimų ir teisės aktų (bendrai vadinamų aquis communautaire, red. past.) ir kitų reikalavimų. ES turėjo reikšmingos įtakos šių valstybių ekonominei transformacijai.

Ryškiausi skirtumai matomi tarp Moldovos ir Rumunijos. Drįsčiau teigti, kad pirmoji šalis priėmė geresnius politinius sprendimus. Nepaisant to, ekonominė padėtis Rumunijoje šiandien kur kas geresnė nei Moldovoje.

Kokie bendri trūkumai neleidžia kitoms Rytų Europos valstybėms sėkmingai pereiti prie Vakarų ekonomikoms būdingos santvarkos?

Galima teigti, kad daugelyje posovietinių valstybių egzistuoja grobikiška autoritarinė santvarka, valstybes valdo diktatoriai, kurie siekia pavogti kaip įmanoma daugiau. Tai tikrasis režimo tikslas, ateityje nesuteiksiantis stabilumo.

Greičiausiai sulauksime režimo žlugimo, bet pasakyti, kada tai įvyks, beveik neįmanoma, nes tokia santvarka sunkiai reformuojama, o valdžios viršūnėje – per didelis nusikalstamumas. Galiausiai matome, kad šalies lyderiai ir jo šeimos nariai bando iš kitų pavogti kaip galima daugiau ir tai visuomenėje tampa nepriimtina. Šiandien toks grobikiškas autoritarinis režimas egzistuoja Ukrainoje, kur prezidento šeima kiekvienais metais pavagia milijardus JAV dolerių.

Straipsnio puslapiai:

- Mindaugas Samkus

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas