A. Brazauskas: glamūras ir biudžetas (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Ramūno Vaitkaus pieš.

Arūnas Brazauskas / Ekonomika.lt

2010-11-15 12:20

Žurnalo „Glamour“ surengtuose pasaulio moterų lyderių rinkimuose Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo metų moters vardą ir nuvyko į JAV atsiimti prizo. Ta proga vertėtų priminti, kad anglų kalbos žodžio „glamour“ pradinė reikšmė – užkeikimas, kuriuo kas nors apžavi aplinkinius.

Glamūriškoji D. Grybauskaitė Kolumbijos universitete papasakojo apie Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis ir nurodė, kaip reikia gaivinti pasaulio ekonomiką. Mūsų šalies vadovė teigė, kad globali krizė turi susilaukti ir globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės privalo imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos iššūkius.

„Bendros priemonės“ skamba gana neapibrėžtai. Jei būtų namuose, D. Grybauskaitė, aišku, nevengtų pasakyti, kurie pareigūnai dirba gerai, o kuriems geriau išsikraustyti stalčius ir apleisti postą.

Manau, kad ir dėl pasaulio lyderių D. Grybauskaitei aišku, kurie dirba, o kurie tiktai vaidina. Tačiau negi dabar rodysi pirštais ir aiškinsi, kuriems reikia atsistatydinti. Juolab kad galingiausios pasaulio valstybės taip pat kapstosi iš krizės. „Bendrosios priemonės“ nematyti.

JAV paskelbė apie dar vieną krizės įveikimo planą – jau antrąjį nuo pasaulio finansų krizės pradžios. Abiem atvejais dolerių paimta „iš oro“. Per pirmąjį Federalinių rezervų sistema (FED) ir JAV centrinis bankas tiesiog pasakė, kad turi daugiau nei trilijoną naujų dolerių. Už juos supirko iš bankų mažai likvidžius, nuvertėjusius vertybinius popierius – vadinamuosius „toksinius aktyvus“. FED pasiėmė beveik bevertį šlamštą, o bankai įgijo gražučių dolerių.

Antrasis planas panašus į pirmąjį tuo, kad FED nusipirks JAV valstybinių obligacijų už 600 milijardų dolerių, kurie ir vėl paimti „iš oro“. Šįkart jie nukeliaus į finansų ministerijos „spintutę“. Tikimasi, kad su milijardais valstybė nepuls bukai lopyti biudžeto deficito, o ims gaivinti ekonomiką – dalyti užsakymus į kairę ir į dešinę.

Apie pastarąjį Amerikos „pučiamą“ gelbėjimo ratą Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble pasakė nediplomatiškai: „JAV pasimetė“.

Pridurkime, kad nuo tokių dalykų gali pasimesti ir kiti. Pavyzdžiui, kaip į pinigų perkėlimą „iš oro“ į „spintutę“ reaguoja Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri negali to padaryti?

O aplinkybės juk verčia finansų ministrę iš kur nors prasimanyti pinigų. Apžavus skleidžianti Lietuvos prezidentė priekaištavo dabartinei Vyriausybei, kad ši per mažai traukianti pinigų iš „šešėlio“. I. Šimonytė atrado ne mažiau glamūrišką atsakymą – Tamsta vade, vienas milijardas iš šešėlio bus ištrauktas.

Straipsnio puslapiai:

- Arūnas Brazauskas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas