A. Laiškonis: E.coli infekcija – pamoka manantiems, kad bakterijos išnyko

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Elta

2011-06-19 12:10

Vokietiją ir kitas Europos šalis privertusiai sunerimti bakterija E.coli 0104: H4 – atspari antibiotikams, todėl užsikrėtus sunku išvengti labai skaudžių pasekmių. Ši infekcija – ir pamoka galvojantiems, kad pavojingi mikroorganizmai išnyko. Jie gyvuoja, matuoja, darosi atsparesni ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius, Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis, neseniai sugrįžęs iš Prancūzijoje vykusios šios šalies infektologų draugijos konferencijos.

Iš pradžių teigta, kad kalčiausi dėl E.coli infekcijos – ispaniški agurkai, bet galiausiai pasirodė, kad užkratas buvo ten, kur žmonės susirgo – Vokietijoje. Tai ispanai liko be kaltės kalti?

Norėčiau priminti, kad bakterijos gyvenamosios vietos ir adreso neturi. Šitos padermės E.coli pirmiausia aptikta 2002 m. Afrikoje, po to, 2005-aisiais – Pietų Korėjoje. Kai išgirdome apie Vokietijoje prasidėjusią epidemiją, buvo keista, kad apkaltinti ispaniški agurkai, tačiau ligos Ispanijoje nebuvo. Jei užkratas prilipo prie daržovių pervežant, tuomet ne vien Vokietijoje jis būtų pasireiškęs. Dabar paaiškėjo, kad E.coli galėjo paplisti viename ūkyje Vokietijoje laistant daržoves užterštu vandeniu. Valgydami salotas su daigintomis sėklomis žmonės ten, to ūkio apylinkėse, pirmiausia ir apsikrėtė.

Tai kaip dabar įveikti tą baimę keliančią E.coli?

Blogiausia, kad efektyvaus gydymo nėra. Liga atspari antibiotikams. Todėl šiuo metu sunkiai serga jau ne vienas tūkstantis žmonių, yra nemažai ir mirusiųjų. Šviežiausia informacija – Prancūzijoje, Lilyje, susirgo 7 vaikai, valgę mėsainius, kuriems naudota mėsa buvo atgabenta iš Vokietijos. Tiriama, ar tai tos pačios atmainos E.coli bakterija juos susirgdė.

Žarninės lazdelės, kaip žinome, visur yra paplitusios. Jų turi ir žmonės, ir gyvūnai. Veikiant radiacijai, dėl oro taršos ir kitų išorės faktorių žarnyno lazdelės keičiasi, mutuoja. Mūsų minimu atveju, kad šis mikroorganizmas išgyventų, į savo sudėtį yra įtraukęs Šiga toksiną, kuris veikia inkstų smulkiųjų kraujagyslių sieneles, tirpdo eritrocitus. Jie tuomet užkemša smulkiąsias kraujagysles ir inkstai nefunkcionuoja.

Mano kolegos sako, kad tai – pamoka visiems, kurie galvoja, jog mikroorganizmai išnyko. Jie niekur nepasidėjo, gyvuoja, mutuoja ir sukelia infekcijas. Kartu su jomis – milijardinius nuostolius valstybėms. Baisu ir tai, kad jie sukelia ne tik medicininių ar ekonominių, bet ir psichologinių problemų.

Agurkai jau tarytum reabilituoti, ne tik vietiniai, kurių irgi Lietuvoje šeimininkės vengė pirkti, bet ir atvežtiniai. Bet dėl epidemijos baimių kai kurie žmonės nesiryžta per atostogas keliauti į svečias šalis. Ar tas pavojus parsivežti po atostogų ligą nėra perdėtas?

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas