A. Mažintienė: iš „Snoro“ turto galima atgauti virš 4 mlrd. litų

(Puslapis 1 iš 3)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

BNS

2013-07-19 16:04

Vadovauti Indėlių draudimo fondui po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras“ žlugimo 2011 metų pabaigoje atėjusi 41 metų Aurelija Mažintienė teigia, kad šiuo metu pagrindinis fondo tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų "Snoro" indėlių draudimo išmokoms.

Indėlių draudimo fondo, kuriame dirba 16 žmonių, vadovė interviu BNS teigė, kad "Snoro" turto pardavimo procesai sėkmingai tęsiami ir dar šiemet gali būti apsispręsta dėl maždaug 2,6 mlrd. litų vertės banko paskolų portfelio likimo - ar jis liks "Snoro" bankroto administratoriaus dispozicijoje, ar visas arba dalimis bus parduodamas. A.Mažintienės teigimu, kreditorių komitetui pavyko smarkiai sumažinti Neilo Cooperio (Neilo Kuperio) komandos išlaidas, o ateityje jų dydį svarstoma susieti su veiklos efektyvumu.

Draudimo specialistė, Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstanti A.Mažintienė Indėlių draudimo fondui nuolat vadovauja nuo 2012 metų lapkričio 27 dienos.

- Kaip Jūs manote, kokia bus antrą Indėlių draudimo fondo vietą kreditorių eilėje patvirtinusio Konstitucinio Teismo sprendimo įtaka, pirmiausiai "Snoro" bankroto procesui?

- Konstitucinio Teismo sprendimas šiandien turi labai didelę reikšmę tiek visai visuomenei, tiek Indėlių draudimo fondui. Pirmas dalykas, kuris, mano manymu, yra pats svarbiausias, yra tai, kad pinigai, kurie gauti iš banko "Snoras" turto realizavimo, bus grąžinti ten, kur jiems ir priklauso - į valstybės biudžetą. Žinome, kokia yra valstybės skola ir grąžinus bent 1 mlrd. litų, tai jau sudarys apie 2 proc. visos valstybės skolos. Tai būtų labai didžiulė įtaka, ir Indėlių draudimo fondo misija yra užtikrinti, kad tie pinigai kuo greičiau ir kuo saugiau sugrįžtų į valstybės biudžetą.

Antras dalykas, kad kuo greičiau mes grąžinsime pinigus, tuo greičiau bus sumažinta finansinė našta mokesčių mokėtojams, todėl kad vėlgi, mes buvome pasiskolinę pinigus iš valstybės, tai yra iš Finansų ministerijos, nes Indėlių draudimo fonde surinktų įmokų nepakako "Snoro" indėlininkų kompensacijoms. Reiškia, kad kai mes pasiskoliname pinigus iš Finansų ministerijos, ta pati mokesčių mokėtojų našta atsiranda tada, kai jie turi prisidėti prie skolos grąžinimo. Jie grąžina ją tol, kol neįsijungiame mes.

Konstitucinio Teismui pateikus išaiškinimą dėl kreditorių eiliškumo, aš galiu spėti, kad gali atsirasti nepasitenkinimų, kad gali būti bandymų vilkinti teismų sprendimus. Tačiau niekaip nesuprantu, jeigu taip įvyktų, kas iš to laimėtų? Visuomenė tikrai nelaimėtų, nes turėtų toliau savo lėšomis prisidėti prie skolos mažinimo ir laukti, kol mes galėsime atgauti pinigus iš "Snoro" ir atiduoti Finansų ministerijai. Pliusų šitame dalyke aš nematau.

Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra vienas ir vienintelis, aiškiai pasakantis, kurioje eilėje mes turime likti ir eilė nepasikeis. Reikia būti realistais ir situaciją vertinti realiai. Aš, aišku suprantu, kad su tokiu Konstitucinio Teismo sprendimu, kai Indėlių draudimo fondas lieka antroje vietoje, kurioje ir buvo, reiškia, kad tikrai nemaža dalis pinigų sugrįš į fondo sąskaitą ir ją reikės pervesti paskolos dengimui. Noriu pabrėžti, kad Indėlių draudimo fondo misija yra šiuos pinigus išsaugoti ir visus sugrąžinti tiesiai į valstybės biudžetą, kad nenutekėtų nė vienas litas.

Tai yra vienintelis kelias, kurį mes šiandien matome. Taip prisidėtume prie valstybės skolos ir mokesčių mokėtojų naštos mažinimo. Tuo labiau, tai yra labai svarbu, kai mes siekiame nuo 2015 metų įstoti į euro zoną. Vienas iš Mastrichto kriterijų yra susijęs su viešųjų finansų deficito suvaldymu. Tai yra tiesioginė galimybė prisidėti prie pozityvios šio rodiklio reikšmės.

- Jūsų vertinimu, kokią dalį "Snoro" turto yra realu atgauti pinigais?

- Sunku vertinti, galbūt galima tikėtis apie 4 mlrd. litų. Tačiau reikia nepamiršti, kad vyksta teisminiai ginčai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir jeigu ten dar bus priteista, galbūt suma viršytų 4 mlrd. litų. Tačiau mes turime suvokti ir tai, kad visos sumos atgauti neįmanoma, nes bankui bankroto byla buvo iškelta ne veltui, o remiantis faktais, kad įsipareigojimams padengti trūksta turto.

Toks faktas rodo, kad pinigai buvo galimai padėti kitur, negu privalėjo būti padėti. Tikėtis, kad bus susigrąžintas visas turtas, būtų naivu. Statistiškai iš Lietuvoje bankrutavusių įmonių yra susigrąžinama iki 20 proc. viso kreditorinio reikalavimo - viso bankroto proceso metu.

Praėjo dveji metai nuo banko "Snoras" bankroto ir mes jau esame susigrąžinę 23 proc., arba beveik 1,5 mlrd. litų į banko "Snoras" sąskaitą, tik tiek, kad negalėjome skubiai padengti Indėlių draudimo fondo įsipareigojimo Finansų ministerijai ir gyventojams, laukiant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kurioje kreditorių eilės vietoje mes turime būti. Jeigu to nebūtų, mes būtume seniai grąžinę tuos pinigus ir Indėlių draudimo fondo skola Finansų ministerijai būtų sumažėjusi apie 70 proc., didelę dalį naštos nuo mokesčių mokėtojų būtume nuėmę. Tikiuosi, kad žmonės yra sąmoningi ir supras, kad geriau kuo greičiau sugrąžinti tuos pinigus į biudžetą.

- Kada tai gali įvykti?

- Tai bus tam tikra procedūra. Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, dabar Vilniaus apygardos teismas šiuo pagrindu turi priimti sprendimą dėl Indėlių draudimo fondo eilės. Aš labai tikiuosi, kad artimiausią mėnesį toks sprendimas gali būti priimtas. Kai jis bus priimtas ir jeigu niekas jo neapskųstų, tuomet kreditorių komitete priimtume sprendimą tenkinti antros eilės kreditorinį reikalavimą ir po to galima būtų tai iš karto padaryti. Kalbu su prielaida, kad žmonės yra sąmoningi ir nedarys tokių keistų žingsnių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas