Akmenėliai danguje: kaip ieškoma planetų

(Puslapis 2 iš 7)

Kastytis Zubovas / technologijos.lt

2011-02-19 10:33

Šie bandymai buvo tikrai sėkmingi. Nors ir prireikė trejų metų, bet 1995-aisiais buvo aptikta pirma planeta prie pagrindinės sekos žvaigždės – Pegaso 51. Ji neoficialiai pakrikštyta Belerofonu – graikų mitologijoje tai buvo herojus, sutramdęs sparnuotąjį žirgą pegasą. Po šios planetos atradimo, jų atrandama vis daugiau ir daugiau. Iki šių metų pradžios jų atrasta daugiau nei penki šimtai, o prieš savaitę skaičių patrigubino paskelbti Keplerio kosminio teleskopo stebėjimų duomenys.

Paieškų metodai

Taigi planetų už Saulės sistemos ribų žinoma jau tikra gausybė. Atrandamos jos įvairiais būdais, dažniausiai pagal tai, kokią įtaką daro savo žvaigždėms „šeimininkėms“. Pagrindiniai būdai yra du.

Pirmasis, kuriuo aptikta daugiausia planetų (neskaitant šviežių Keplerio naujienų) – tai radialinių greičių (angl. radial motion) metodas. Jis remiasi žvaigždės spektro pokyčiais, šiai judant. Jei žvaigždė mūsų atžvilgiu visiškai nejudėtų, jos spektre matytume daugybę plonyčių įvairių elementų – daugiausiai vandenilio – emisijos linijų, identiškų gaunamoms tiriant tokias pačias dujas laboratorijoje. Paprastai kiekviena žvaigždė nuo mūsų tolsta arba prie mūsų artėja dėl skirtingo jos ir Saulės sukimosi Galaktikoje. Tai pasireiškia spektrinių linijų poslinkiu atitinkamai į ilgesnius bangos ilgius (raudonasis poslinkis) arba trumpesnius (mėlynasis poslinkis). Taip pat žvaigždė dar ir sukasi, dėl to viena jos pusė nuo mūsų tolsta, o kita artėja.

Šitaip dėl to paties Doplerio poslinkio spektrinės linijos „išskysta“, t.y. prasiplečia į abi puses. Bet visi šitie pokyčiai yra statiški: jei ir kinta, tai tik per šimtus ar tūkstančius metų. O jei sistemą sudaro ne viena žvaigždė, bet ir kiti kūnai (kita žvaigždė dvinarėje sistemoje, arba planeta mus dominančiu atveju), tai visa sistema sukasi aplink savo masės centrą, kuris nėra tiksliai žvaigždės centre. Štai pavyzdžiui mūsų Saulės sistemos masės centro padėtis nuolat kinta, tačiau vien Saulės ir Jupiterio sistemos masės centras yra netgi už Saulės ribų. Šitaip besisukančioje sistemoje, žvaigždė juda nedideliu apskritimu ar elipse. Pažiūrėjus į tokią žvaigždę iš šalies, jei žiūrima ne visiškai tiksliai „iš viršaus“ (t.y. ne statmenai sukimosi plokštumai), žvaigždė kartais skrieja mūsų link, o kartais – tolyn (lyginant su vidutiniu judėjimo Saulės atžvilgiu greičiu). Šis judėjimas ir vadinamas spinduliniu arba radialiniu (angl. radial motion). Spektre jis pasireiškia emisijos linijų „mėlynavimu“ arba „raudonavimu“, bet tie pokyčiai kartojasi periodiškai. Taigi jei žvaigždės spektras užfiksuojamas pakankamai dažnai ir tas daroma pakankamai ilgai, galima pamatyti šį periodišką linijų „slankiojimą“, kuris ir reiškia, jog aplink žvaigždę skrieja planeta.

Straipsnio puslapiai:

- Kastytis Zubovas

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas