Analitikai: gyventojai vartojimo reikmėms vidutiniškai skolinasi 2317 eurų


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Ekonomika.lt

2015-02-18 10:50

 „Swedbank“ duomenimis, vartojimo reikmėms Lietuvos gyventojai pernai metais vidutiniškai skolinosi 2 317 eurų (8 tūkst. litų). Populiariausias vartojimo paskolos grąžinimo terminas siekė penkerius metus, per tokį laikotarpį paskolą grąžinti pageidavo 40 proc. besiskolinančiųjų.

Pernai metais „Swedbank“ suteikė daugiau kaip pusę naujų vartojimo kreditų visoje bankų rinkoje. Bendra „Swedbank“ vartojimo paskolų portfelio vertė 2014 m. pabaigoje sudarė 153 mln. eurų.

„Vartojamųjų paskolų rinka yra dinamiška ir verčia prisitaikyti prie klientų poreikių. Todėl gyventojai gali rinktis tiek mažas vartojamąsias paskolos ir kredito kortelių limitus, tiek didesniems šeimos vartojimo poreikiams reikalingas paskolų sumas. Besikeičiant klientų įpročiams nestebina tai, jog virš 40 proc. mūsų banko išduotų vartojimo paskolų sutarčių pernai metais buvo pasirašytos internetu“, – sako Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė.

Skolinasi remontui ir brangesniems pirkiniams

Vartojimo paskolas gyventojai dažniausiai ima planuodami būsto remontą ir baldų bei buitinės technikos įsigijimą. Tokiu tikslu pernai metais skolinosi apie 40 proc. vartojimo paskolas ėmusių gyventojų. 30 proc. paskolos gavėjų lėšų iš banko skolinosi automobiliui įsigyti. Likusi dalis vartojimo paskolą ėmė automobilio remontui ir įvairioms kitoms vartojimo reikmėms, tarp jų – sveikatos priežiūros bei laisvalaikio poreikiams finansuoti.

Vykti į banko padalinį nebebūtina

„Swedbank“ atstovė atkreipia dėmesį, kad pernai metais išaugo vartojimo paskolų sutarčių, sudaromų internetu, dalis. „Atvykti į padalinį, kreiptis elektroniniu paštu ar skambinti į banką verta, kai reikia pasitarti vartojamojo finansavimo klausimais, siekiama pasitikslinti savo finansines galimybes ar skolinimo sąlygas. Tačiau pastebime, kad gyventojai vis dažniau finansinius reikalus tvarko savarankiškai ir vartojamojo finansavimo sutartis pasirašo naudodamiesi interneto banku. Tokiu būdu pasirašomų sutarčių skaičius tik auga. Jei 2013 m. nuotoliniu būdu pasirašėme trečdalį vartojimo paskolų sutarčių, tai paskutinįjį 2014 m. ketvirtį internete jau buvo pasirašoma kas antra vartojimo paskolos sutartis“, – pažymi J. Gumuliauskienė.

Mėnesio įmoka – 58 eurai

Pasak „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorės, verta pažymėti, jog nepaisant pastarųjų metų šalies ekonomikos augimo ir gerėjusių gyventojų lūkesčių, klientai skolinasi atsakingai. „Swedbank“ duomenimis, pernai metais vidutinės vertės vartojimo paskolos įmokoms dengti Lietuvos gyventojai kas mėnesį vidutiniškai skirdavo 58 eurus. Ši vidutinė vartojimo paskolos įmoka jau keletą metų išlieka nepakitusi.

Vartojimo reikmėms Lietuvoje pernai metais dažniausiai skolinosi jaunesni nei 40 m. amžiaus didžiųjų miestų gyventojai. Šiek tiek daugiau nei pusę (53 proc.) besiskolinančiųjų sudarė vyrai.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas