Apie atsinaujinančius energijos šaltinius (1)

(Puslapis 2 iš 2)

Žilvinas Šilėnas / LLRI blog'as

2012-03-05 17:36

Vokiečių fizikų asociacijos žodžiais, saulės energija negali atstoti papildomų atominių elektrinių. Trumpai tariant, apniukusiomis žiemos dienomis 1,1mln. Vokietijos saulės energijos sistemų gali apskritai nepagaminti energijos. Tada šalis priversta importuoti didžiulius elektros energijos kiekius iš Prancūzijos bei Čekijos atominių elektrinių. Kai praėjusią žiemą saulė nenorėjo šviesti, vieno avarinio plano metu buvo pajungta austrų nafta varoma jėgainė, kad padengtų pasiūlos trūkumą.

Iš tikrųjų, nepaisant didžiulių investicijų, saulės energija sudaro tik 0,3% visos Vokietijos pagaminamos energijos. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vokiečiai dabar moka antrą aukščiausią kainą už elektrą tarp išsivysčiusių šalių (ją lenkia tik Danija, kuri tikisi tapti „vėjo energijos pasaulio čempione”). Vokiečiai moka 3k brangiau nei amerikiečiai.

Be to, šios investicijos neįtikėtinai mažai padeda kovai su pasauliniu atšilimu. Net ir optimiškiausiais duomenimis, saulės energija sumažina Vokietijos CO2 išskyrimą vos 8 mln. metrinių tonų, t.y. 1% kitiems 20 metų. Apskaičiavus to poveikį vidutiniam klimatui, temperatūra sumažėtų vos 0,00005oC (1/20000 laipsnio dalimi). Kitaip tariant, iki amžiaus pabaigos, Vokietijos 130 mlrd. subsidijos saulės energijai atidės temperatūrų kilimą 23 valandomis.

Naudodama saulės energiją Vokietija moka apie 1000 dolerių už kiekvieną nebeišskirtą CO2 toną. Dabartinė CO2 kaina Europoje yra 8 doleriai. Už tą pačią kainą Vokietija galėjo sumažinti CO2 išskyrimą 131k. daugiau. Vietoj to jie iššvaisto daugiau nei 99 centus nuo kiekvieno investuoto euro saulės plokštėms.

Ir tai dar ne viskas. Kadangi Vokietija yra Europos Sąjungos Emisijų prekybos sistemos narė, iš tikrųjų saulės plokštės Vokietijoje apskritai nemažina išskiriamo CO2 kiekio, nes bendros emisijos ir taip apribotos. Vokietija tiesiog leidžia kitoms ES narėms išskirti daugiau CO2. Vokietijos saulės plokštės suteikia galimybę Portugalijai ar Graikijai pigiau naudoti anglį.

Vokietijos subsidijų saulės plokštėms gynėjai teigia, kad padėjo sukurti „žalių” darbo vietų. Tačiau žaliosios energijos politikos sukurta viena darbo vieta kainuoja apie 175000 dolerių - gerokai daugiau nei darbo vietos sukūrimas kitose ūkio šakose, tokiose kaip infrastruktūra ar sveikatos apsauga. Be to, daug žaliųjų darbo vietų eksportuojama į Kiniją, vadinasi, europiečiai remia kinų darbo vietas ir nė kiek nemažina išskiriamo CO2 kiekio.

Vokietijos eksperimentas subsidijuoti neefektyvią saulės energijos technologiją žlugo. Vyriausybės turėtų visų pirma investuoti į tyrimus, kad būtų sukurta pigesnė ir konkurencingesnė žaliosios energijos technologija. Gamyba turėtų prasidėti tik vėliau.

Tuo tarpu, vokiečiai sumokėjo apie 130 mlrd. dolerių už klimato kaitos politiką, kuri apskritai nedaro įtakos pasaulio atšilimui. Jie subsidijavo kinų darbo vietas ir kitų Europos šalių purvinų energijos šaltinių naudojimą. Taip jie visai be reikalo apsunkino savo ekonomiką. Daugelis vokiečių valstybės pareigūnų ko gero pritartų, kad kitų šalių vyriausybės nebegali sau leisti kartoti tų pačių klaidų.

Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Straipsnio puslapiai:

- Žilvinas Šilėnas

LLRI blog'as

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas