Apie „gerą Rusiją“ (4)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2012-05-26 12:56

 Pastaruoju metu Rusijos spaudoje galima rasti įdomių straipsnių, kurių leitmotyvas –kad Baltijos šalys yra nesėkmingos kaip valstybės, o jų stojimas į ES buvo klaida. O draugystė su didžiuoju rytiniu broliu juose pristatoma kaip viliojanti ir neišvengiama alternatyva. Pavyzdžiui, žurnalo „Baltijos pasaulis“ (rus. „Балтийский мир“) vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Kondrašovas teigia: „Pasitraukdamos iš SSRS ir išsaugodama sovietinę politinę bei socialinę santvarką, Baltijos šalys pasirašė sau civilizacinį nuosprendį. Šiandien ekonominė krizė šį nuosprendį vykdo. Europos Sąjunga daugiau neturi pinigų nacionaliniams elitams (...)“.

Savo ruožtu publikacijos „Baltijos šalys turi išstoti iš ES, kad vėl susijungtų su Rusija“ autorius Fiodoras Zaleskis pažymi: „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracijos su Europa projektas žlugo. Dvidešimties metų nepakako, kad įvyktų tai, kas yra neįmanoma, tai yra susijungtų absoliučiai skirtingos nacijos. Nieko nesuprantantis ir Vakarų finansų magnatų nuskurdintas Pabaltijys dairosi aplinkui. Ir jau akivaizdu, kad jo pasimetęs žvilgsnis gali pakrypti tik į Rusiją. Kadaise Pabaltijys buvo viena patraukliausių SSRS dalių. (...) Metas atsipeikėti ir suprasti, kad atėjo laikas sugrįžti, juk toliau bus tik blogiau. Pabaltijiečiai, grįžkite pas mus, į gerą Rusiją.“ Sunkus konfliktinių santykių bagažas? Ne bėda. Kaip pabrėžia F. Zaleskis: „Rusai moka atleisti.“

Iš pirmo žvilgsnio tokio pobūdžio pasvarstymai (galima sakyti, pasvaičiojimai) stebina. Net jeigu įsivaizduotume hipotetinę ES ir NATO dezintegraciją, kodėl Baltijos valstybės (kurias Rusija neva nori matyti savo sudėtyje – tarsi jai savo etninių problemų trūktų, bet nenori pradžiai bent jau atsisakyti termino „Pabaltijys“ – Pribaltika, kad atrodytų patrauklesnė) būtinai turėtų persiorientuoti į Maskvą? Pirma, laisvai ir pelningai (jeigu protingai ir pragmatiškai) galima gyventi tarp Rytų ir Vakarų. Antra, iš pagrindų klaidinga yra nuomonė, kad baltai yra civilizacinis svetimkūnis Europoje. Priešingai, jiems europietiškas mentalitetas ir gyvenimo stilius yra artimesnis, to nesugebėjo sulaužyti nė ilgametė priverstinė narystė Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje. Šiandien jau aišku, kad net ukrainiečiai ir baltarusiai pajuto savo skirtumą nuo rusų. Pagaliau, netgi Baltijos šalyse gyvenantys rusai yra kitokie, o kai jie (ar tėvynainiai iš kitų buvusių SSRS respublikų) atvyksta į „Tėvynę“, vietiniai dažniausiai pasitinka juos kaip užsieniečius.

Šiame kontekste labai tikslų apibendrinimą pateikė vienas iš Rusijos Nacionalinio demokratinio aljanso pirmininkų Ilja Lazarenka: „Kadangi Baltijos valstybės išgyveno rimtą kietos okupacijos laikotarpį, kurio metu buvo deportacijų, represijų ir visiškas egzistavusios politinės struktūros sulaužymas, jose matyti kietas visuomeninis nesutaikomumas imperinės politikos, neosovietizmo atžvilgiu.“

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas