Apie žemės pardavimą užsieniečiams ir kitus referendumus

(Puslapis 1 iš 6)


Autoriaus nuotr.

Ekonomika.lt

2013-11-20 10:12

 Šiandien sutarėme pakalbėti apie politiką. Įspėju, esu – tautininkas, ir iki susitikimo su jumis buvau įsitikinęs, kad liberalizmas kenksmingas nacionalinėms idėjoms. Paimkim, kad ir liberalų pacifistinę poziciją. Jūs prieš karą, o tai reiškia, iš anksto pasirengę parsiduoti priešams ir okupantams.

- Jei skaitėte Liudviko von Miseso darbus, apie kuriuos kalbėjome pirmo susitikimo metu, tai žinote, kad tradicinis liberalizmas atmeta karus ir revoliucijas, nes tai kenkia ir žmonėms ir ekonomikai. Vienintelė galima išimtis – kai būtina ginti Tėvynę ir bendrapilietinius interesus.

Liberalizmas – tai galingas ginklas ginant nacionalinius interesus. Jis atsirado ir vystėsi kaip kovos metodas, kaip atsakas į užslėptą ir atvirą okupaciją. Iš esmės liberalizmas, kaip laisvo nacijos vystymosi garantas, yra vienintelis nacionalinių idėjų gynėjas, reikalaujantis pagarbos mūsų nacionalinėms tradicijoms ir papročiams iš kitų šalių piliečių. To pasiekti galima tik taikių ir abipusiai naudingų derybų būdu.

Bet koks ekstremizmas ar agresija sprendžiant šiuose klausimus netenka prasmės – neįmanoma kovoti su visu pasauliu ir nugalėti. Tai neproduktyvu. Jei esate savo šalies patriotas, tai privalote būti tradiciniu liberalu – žinoti jus supančio pasaulio įstatymus ir taisykles, kad pasiektumėte savo šaliai ir jos žmonėms didžiausių laimėjimų.

- Na žinoma, būtent vardan liberalizmo mes turime parduoti žemę užsieniečiams? Koks jūsų požiūris į referendumą šia tema?

- Referendumo vertė priklauso nuo formuluojamo klausimo. Liberalizmas visada konkretus ir susijęs su laiku ir vieta. Keliami abstraktūs lygiavos tarp visų šalių reikalavimai, nesiskaitant su istorine ir geopolitine realybe, neturi sveiko situacijos suvokimo. Tai prieštarauja liberalizmo pagrindams ir jo esmei.

Manau, kad klausimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams iš viso neturėtų būti keliamas vien dėl geopolitinių motyvų. Reikėtų net įvesti ypatingos teritorijos režimą, kurioje žemė parduodama tik Lietuvos piliečiui.

- O prie ko čia geopolitiniai motyvai? Gal galit paprasčiau tai paaiškinti?

- Geopolitika kaip mokslas nagrinėja politiką ir istorinį valstybių vystymąsi, priklausomai nuo geografinės padėties. Mūsų atveju visiškai akivaizdu, kad nepriklausomai nuo pokyčių valdžioje ar politinėje santvarkoje, Lietuva visada bus Rusijos geopolitinių interesų zonoje. Mūsų teritorija nedidelė ir esant norui, kai tik bus duotas leidimas parduoti žemę užsieniečiams, rusiškiems oligarchams nereikės daug laiko ir lėšų šias žemes supirkti tiesiogiai ar per savo statytines užsienio įmones. Ar užmiršome „Mažeikių nafta“ pardavimo istoriją? Pardavinėjom amerikiečiams, o nupirko Rusijos oligarchai. Ir tik ne nuo mūsų priklausančių aplinkybių dėka, o dėl vidinių nesutarimų tarp oligarchų ir Rusijos valdžios, jie čia ilgėliau nepasiliko. Bet ar visada galime pasikliauti atsitiktinumu?

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas