Ar akcijų rinkoje pučiasi naujas burbulas?

(Puslapis 1 iš 2)


Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-11-08 12:55

Akcijų ir nekilnojamo turto kainos retai pasiekia pusiausvyrą – tikrąją savo vertę, kurią nusako ateities pinigų srautai – ir retai joje užsibūna. Finansų ir nekilnojamojo turto rinkose dažniausiai stebime besipučiančius burbulus, kuomet akcijų ar NT kainos pakyla gerokai virš jų vertės, ir juos sekančius nuosmukius, kuomet tie patys aktyvai kainuoja daug mažiau nei yra verti. Abiejose šio ciklo stadijose svarbų vaidmenį atlieka neracionalūs lūkesčiai – pirmuoju atveju per kraštus liejasi optimizmas, antruoju – per didelis nerimas dėl ateities. Ar JAV ir kai kurių kitų akcijų rinkų indeksams mušant vis naujus visų laikų rekordus, galime teigti, kad lūkesčiai šiuo metu yra racionalūs, ar vis tik galima įžvelgti perteklinio optimizmo ženklų?

Lygiai prieš mėnesį, kuomet socialinis tinklas Twitter pradėjo ruoštis akcijų pirminiam viešam siūlymui (IPO), akcijų rinkoje įvyko gana komiškas įvykis. Garso įrangos pardavėjo Tweeter akcijų kaina šoktelėjo apie 1000 procentų. Juokinga šioje situacijoje yra ne tik tai, kad socialinio tinklo akcijomis biržoje dar nebuvo prekiaujama, bet ir tai, kad daug investuotojų dėmesio sulaukusiais Tweeter kompanijai dar 2007 metais buvo inicijuotas bankroto procesas. Akivaizdu, kad toks šios įmonės akcijų kainos šuolį lėmė neatidūs ir nepatyrę investuotojai, sumaišę dviejų įmonių pavadinimus ir per daug nepasigilinę į kitas aplinkybes.

Tačiau tuo ši gana linksma, nors kai kam ir daug kainavusi, pamoka turbūt dar nesibaigė. Vakar įvyko ilgai lauktas Twitter akcijų pirminis viešas siūlymas (IPO), ir šio socialinio tinklo akcijų paklausa pasiūlą viršijo apie 30 kartų. Pirmąją prekybos biržoje dieną jo akcijos kaina šoktelėjo beveik dvigubai. Šis bei kitų socialinių tinklų akcijų kainų šuoliai primena praėjusio šimtmečio pabaigoje išsipūtusį technologinių akcijų burbulą, kuomet ne tik nuostolingai veikiančios, bet dar ir beveik jokių pajamų negaunančios internetinės kompanijos buvo geriausiai vertinamos biržos žvaigždės.

Twitter akcijos rinkos kaina, lyginant su dabartinėmis jos pajamomis, iš tiesų yra labai didelė. Ši įmonė vis dar veikia nuostolingai, o jos vertė biržoje yra 22 kartus didesnė nei prognozuojamos kitų metų pajamos. Palyginimui, knygas internete pardavinėjančios Amazon.com akcijų vertės ir pajamų santykis yra 10 kartų mažesnis. Žinoma, tokia aukšta Twitter kaina rodo, jog investuotojai tikisi, kad jos pajamos augs kone eksponentiškai ir ji taps pelninga. Šio lūkesčio pagrįstumą priešingai vertins akcijų įsigiję ir neįsigiję stebėtojai.

Vis tik šio socialinio tinklo akcijų kainos šuolis, nors ir išskirtinis, nėra izoliuotas reiškinys. Daugelis rodiklių, tokių kaip akcijų kainos ir įmonės pelno santykis, arba įmonių kapitalizacijos ir BVP santykis rodo, kad didžiausioje pasaulio akcijų rinkoje didėja atotrūkis tarp akcijų vertės ir jų kainos. Bent iš dalies prie tokio atotrūkio formavimosi prisideda ir JAV Federalinės rezervų sistemos vykdoma pinigų politika. Itin žemos palūkanos ir precedento neturinčios pinigų pasiūlos didinimo priemonės labai sumažino konservatyvių investavimo priemonių patrauklumą ir sukūrė lūkestį, kad net ir susvyravus ekonomikai ir įmonių pajamoms, centrinis bankas „atspausdins dar keletą trilijonų dolerių“ ir stabilizuos ekonomiką. Kitaip sakant, tikimasi, kad šalies centrinis bankas išrašė draudimo polisą, galimai apsaugosiantį nuo ilgalaikio kainų kritimo.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas