Ar Baltijos ir Juodosios jūrų regione įvyks dujotiekių sistemos transformacija?

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Vadim Koševoj, Baltarusija / Geopolitika

2014-12-08 15:54

Iširus Sovietų Sąjungai ir socialistiniam lageriui, Baltijos ir Juodosios jūrų regiono šalys paveldėjo dar iki šiol egzistuojančią energetinės infrastruktūros schemą. Daugeliui iš jų tai tapo problema, o kai kurios šalys tai ėmė laikyti net grėsme savo nepriklausomybei. Energetinės nepriklausomybės užtikrinimas tapo viena iš svarbiausių regiono valstybių tiek vidaus, tiek užsienio politikos krypčių. Svarbus tos politikos aspektas yra didelė šalių priklausomybė nuo Rusijos dujų importo. Į NVS sudėtį įeinančioms valstybėms ilgą laiką prioritetu buvo tik iš Rusijos importuojamų dujų kaina, o dabar jų pozicijos priartėjo prie Europos Sąjungos valstybių, akcentuojančių būtinumą diversifikuoti dujų tiekėjus, supratimo. Panagrinėkime, kokie yra galimi dujų gavimo variantai, alternatyvūs tiesioginiam dujų tiekimui iš Rusijos.

Jeigu kalbėtume tik apie importą, tai galimi trys pagrindiniai variantai, kurie regione aktyviai svarstomi ir bandomi įgyvendinti. Pirmas: naudojantis esama infrastruktūra dujas tiekti iš kaimyninių valstybių teritorijos. Šį būdą išbandė Ukraina: ji įgyvendino reversinį dujų tiekimą iš Slovakijos, Vengrijos ir Lenkijos, pirkdama dujas iš, pavyzdžiui, Vokietijos energetikos korporacijos RWE. Tačiau pastarojo meto įvykiai, kai „Gazprom“ ėmė tiekti nepakankamai dujų į šias šalis, privertė nutraukti reversinį dujų tiekimą į Ukrainą ir parodė šios schemos nepatikimumą, taip pat įtikino, kad ilgesnį laiką naudotis šia schema kaip pagrindine neįmanoma.

Antras variantas – naujų dujų transportavimo infrastruktūros elementų statyba. Dujotiekiai daugiausia planuojami ar tiesiami sujungiant SSRS sudėtyje buvusias respublikas su jų kaimynėmis. Tokie projektai paprastai realizuojami naudojantis nemaža finansine Europos Sąjungos parama. Pavyzdžiui, tarp Rumunijos ir Moldovos nutiestas dujotiekis Jasai–Ungenis, numatant jį pratęsti iki Kišiniovo. Povandeniniu dujotiekiu „Balticconnector“ savo dujotiekių sistemas sujungti rengiasi Estija ir Suomija. Neseniai pranešta apie planus tiesti naują dujų jungtį tarp Ukrainos ir Lenkijos, taip pat numatoma dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba.

Viso tokių dujotiekių jungčių tinklo plėtros idėja buvo išplėtota ES politikos ir Europos energetikos bendrijos, siekiant didinti vieningos Europos ir valstybių bendrijos narių energetinį saugumą. Pirmiausia tokiu žingsniu kaip dujotiekių jungčių statyba yra siekiama išplėsti turimų tiekimo kanalų tinklą. Šio tinklo nutiesimas leis dujų perteklių perduoti tarp kaimyninių šalių ir net tarp subregionų. Viena iš tokios politikos įgyvendinimo priežasčių tapo 2009 m. dujų krizė, kai dėl konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos iš karto kelioms ES šalims nebuvo patiekta didelis Rusijos dujų kiekis.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Koševoj, Baltarusija

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas