Ar galima siųsti reklamines žinutes, kai jos neužsakytos? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Kristina Grigaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-12-21 15:01

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVAT) Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Kristina Grigaitė atsako į skaitytojo klausimą: Ar gali prekybininkai siųsti elektroninius laiškus, trumpąsias žinutes vartotojams, neužsisakiusiems šios paslaugos?

Siųskite jums kylančius klausimus [email protected] arba „Facebook“ paskyroje įvairiomis ekonominėmis temomis ir kiekvieną savaitę pateiksime ekspertų atsakymus.

Pardavėjo ar paslaugų teikėjo teisė teikti vartotojui reklamą telefonu, elektroniniu paštu ir panašiais būdais yra siejama su aiškiu vartotojo sutikimu gauti tokią reklamą. Pagal šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką, vartotojo sutikimas turi būti aiškus, išreikštas aktyviais veiksmais ir gautas iš anksto, o vartotojo tylėjimas nelaikomas sutikimu gauti reklamą.

Kai žmogus turi lojalumo kortelę, kartu su taisyklėmis, su kuriomis susipažįsta ją gaudamas, dažniausiai sutinka gauti ir reklamą, nes pildydamas anketą atsako į klausimą, ar nori gauti reklamą, taigi, pažymi varnele arba ne. Tokiu atveju problemų nebūna: bendrovė turi įrodymą, kad gavo kliento sutikimą. Įprasta, kad ir vartotojas, turėdamas lojalumo kortelę, tikisi informacijos apie akcijas bei nuolaidas. Didesnė problema atsiranda, kai pats žmogus nežino, iš kur gauti jo duomenys ir kaip bendrovės apskritai išsirenka, kam siųsti reklamą.

Yra buvę atvejų, kai reklamos siuntėjai teigė duomenis gavę iš telefono numerių knygos, visus būdus išvardyti sunku, jų yra įvairiausių. Kalbama, kad yra net kompiuterinės programos, kurias galima nusipirkti su elektroninio pašto adresais, būna ir daugiau panašių situacijų, tačiau tai nėra įrodyta – negalima teigti, kad tokios programos tikrai egzistuoja. Kaip duomenys atsiranda pas paslaugų tiekėjus – arba nežinoma, arba patys vartotojai juos pateikia ne visada suprasdami, kad sutinka gauti reklamą.

Pasitaiko, kad vartotojai skundžiasi gaunantys neva nepageidaujamą reklamą, o tyrimo metu paaiškėja, kad pats vartotojas sutiko ją gauti. Tada jie paprastai nutyla ir nebekomentuoja, tuo viskas ir baigiasi.

Didžiosios bendrovės mažiau naudojasi nelegaliais būdais, dažniau sutikimą gauna legaliai, šį klausimą dažnai sprendžia lojalumo kortelės. Reklama elektroniniu paštu nekainuoja, todėl tikėtina, kad ja gali naudotis prekybininkai, norintys mažiau investuoti į reklamą.

VVAT per 2012 metų pirmus tris ketvirčius gavo 19 vartotojų skundų dėl jiems siunčiamos nepageidaujamos reklamos. Tyrimo metu nustačius, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas skleidė reklamą telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu neturėdamas vartotojo sutikimo ar prašymo, pardavėjui, paslaugų teikėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 1000 iki 30000 Lt.

Straipsnio puslapiai:

- Kristina Grigaitė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas