Ar galime atšaldyti pasaulio klimatą?

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vytautas Povilaitis / technologijos.lt

2012-10-08 10:37

Oi. Mes tikrai nenorėjom, bet panašu, sugadinome planetą. Gal galime kaip nors ją pataisyti?

Klimatas keičiasi, tirpdydamas ledus, žudydamas miškus ir stiprindamas potvynius bei karščio bangas. Tuo tarpu pasaulinė anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija auga, užtikrindama dar daug liūdnesnę perspektyvą. Net jei rytoj sustabdytume visą emisiją, temperatūra dar kiltų dešimtmečius, su galimais katastrofiškais padariniais, nuo bado iki sparčiai kylančio jūros lygio.

Tad gal jau laikas rimtai užsiimti drąsiomis geoinžinerijos (GI) idėjomis. Tikimasi, kad sąmoningai reguliuodami savo planetos klimato mašiną, galbūt galėsime ištaisyti savo didžiules klaidas, išvengti pačių rimčiausių pasekmių, ar bent išlošime laiko emisijų sumažinimui.

Buvo sukurta tuzinai planetos aušinimo schemų. Galėtume paleisti didžiulę laivų flotilę, kuri balintų debesis, paskleisdama sūrų jūros vandens rūką, ar išpurkšti stratosferoje sieros rūgštį, kad jos lašeliai atspindėtų saulės šviesą. Pasiųsti toli į kosmosą spiečius veidrodžių. Sukurti blyškesnius augalus. Tręšti vandenynus. Uždengti dykumas blizgiu audeklu. Paskleisti debesis kuriančias bakterijas. Paleisti pasaulinį mikrobalionų debesį.

Šios schemos originalios, bet ar kuri nors veiktų? Ar gal kaip tik pablogintų reikalus ir paspartintų katastrofą? Negalėdami lošti didžiausio įsivaizduojamo lošimo ir kiekvieną būdą išbandyti, tegalime kiekvieną idėją detaliai ištirti, skaičiuodami ir modeliuodami kompiuteriais. Tokių tyrimų rezultatams kaupiantis, pradedame įsivaizduoti, ką GI gali ir ko negali pasiekti.

Kai kurias idėjas galime gana lengvai atmesti. Tarkime, padengus dykumas blizgiu plastiku, būtų atspindėta daug Saulės šviesos ir planeta šiek tiek atvėstų, bet idėja tikriausiai yra tokia beprotiška, kokia ir atrodo. Ji sunaikintų ekosistemas, pakeistų regioninį klimatą ir jos veikimui reikėtų didžiulės valytojų armijos.

Kai kurių idėjų įgyvendinti kol kas nepajėgiame. Norint pridengti Žemę spiečiumi kosminių pavėsinių, reikėtų atlikti maždaug 20 milijonų raketų paleidimų. Be radikaliai naujos technologijos, tai būtų neįsivaizduojamai brangu ir pražūtingai užterštų planetą. „Tai visiška mokslinė fantastika,“ sako Timas Lentonas iš Exeterio universiteto, JK. „Neverta apie tai nė kalbėti.“

Daugelis kitų schemų, tarkim, stogų nudažymas baltai, tikrai yra įgyvendinamos – bet ar jos gali pataisyti klimatą? Pagrindinė problema, savaime suprantama, yra atmosferoje augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygis. Jos kaip antklodė apgaubia Žemę, sulaikydamos šilumą nuo spinduliavimo į kosmosą. Panašu, šiame šimtmetyje padvigubinsime CO2 koncentraciją atmosferoje, taip sumažindami šilumos atidavimą maždaug 3,7 vatais iš kvadratinio metro, skaičiuojant visos planetos vidurkį. Tam, kad būtų sustabdytas Žemės šiltėjimas, bet kuri GI schema turi tiek gaunamos šilumos užblokuoti nuo patekimo iš saulės, arba tiek pat padidinti šilumos atidavimą iš atmosferos.

Yra ir kitų reikalavimų globaliam šaldytuvui. Jis privalo drastiškai nepakeisti regioninio klimato, taip pat sustabdyti jūros lygio kilimą. Idealiu atveju taip pat norime sustabdyti okeanų rūgštėjimą, kad nenyktų koralų rifai.

Bet pirmiausiai patikrinkime potencialą. 2008 m. Lentonas ir Nemas Vaughanas iš Rytų Anglijos universiteto Norwiche, JK, sudėjo įvairių modelių rezultatus, norėdami įvertinti keleto pasiūlymų potencialią aušinimo galią. „Mintis tai atlikti kilo dėl frustracijos,“ paaiškina Lentonas. „Buvau pernelyg daug pristatymų, kur žmonės gindavo savo technologijas ir numodavo ranka į svarstymus ar „tas buvo efektyvesnis už aną“.“

Pasirodė, kad daugelio schemų atveju poveikis būtų nedidelis. Pavyzdžiui, stogų ir kelių nubalinimo, turinčio atspindėti daugiau saulės šviesos, idėja. Netgi optimistiškais vertinimais, jie sugebėtų atspindėti vos 0,15 W/m² – švelniai tariant, kuklus indėlis į Žemės šilumos balanso atstatymą.

Jūrų tręšimo planas atrodo daugiau žadantis. Planktonas augimui naudoja CO2 ir kartais jų žuvę kūneliai nugrimzta į jūros dugną ir ten palaidojami, taip užrakindami sugertą anglį. Pridedant trūkstamų medžiagų, šiuo atveju – geležies, suaktyvinamas planktono augimas. Lentonas ir Vaughanas apskaičiavo, kad iki amžiaus pabaigos taip šilumos balansą būtų galima pagerinti 0,2 W/m². Praverstų, bet perversmo nepadarytų. Vėlgi, tai yra geriausio atvejo skaičiavimas – nuodugniau išstudijavus procesą, šis vertinimas gali ryškiai sumenkti.

Daugelis kitų pasiūlymų, pavyzdžiui, okeano srovių greitesnio gramzdinimo, taip spartinant anglies pernešimą į okeano gelmes, yra dar ribotesni. Bet dvi schemos pasižymi dideliu potencialu ir santykiniu įgyvendinamumu. Abi susijusios su pavėsiu.

Viena idėja yra jūros debesų balinimas, konkrečiau – žemųjų, plokščiųjų sluoksninių debesų, dengiančių didelius dangaus plotus. Pasaulio okeanuose išsibarstę laivai purkštų smulkią jūros vandens miglą į orą. Tapdamos kondensacijos branduoliais, druskos dalelės turėtų skatinti vandens lašelius formuoti debesis. Kadangi kubiniame metre bus daugiau lašelių, šie debesys turėtų būti baltesni, nei įprasti ir atspindėti daugiau šviesos. Potencialiai tai galėtų kompensuoti visą pašiltėjimą dėl CO2 padvigubėjimo.

Debesų balinimas turi savo stipriąją pusę, nes čia nenaudojami jokie kenksmingi chemikalai. Bet kondensacijos branduolių susidarymo debesyse mechanizmas nėra gerai išstudijuotas, tad būdas gali ir neveikti taip gerai, kaip teigia jo šalininkai, o vien vandenynų vėsinimas gali sutrikdyti vietinį klimatą. Šiais metais publikuotoje studijoje teigiama, kad debesų sudarymas virš Ramiojo vandenyno gali pakeisti lietaus režimą, kaip tai daro ir niokojantis La Niña orų fenomenas.

Kitas rimtas pretendentas yra senas: pripildyti atmosferą smulkiomis dalelėmis. Tiesą sakant, mes tai jau darome. Dėl taršos sieros dioksidu, susidaro smulkučiai sieros rūgšties lašeliai, jau dabar atspindintys maždaug 0,4 W/m² šilumos. Bet SO2 iš gaisrų ir fabrikų atmosferoje nelieka ilgam, tad jo poveikis ribotas. Tačiau jei sulfatai pakyla aukštai į stratosferą, jie ten lieka keletą metų, tad aušinimo poveikis daug didesnis. To įrodymas – pakankamai galingi vulkanų išsiveržimai, kai SO2 atsiduria stratosferoje. 1991 metų Pinatubo ugnikalnio išsiveržimas Filipinuose, atvėsino planetą 0,5 °C kitus porą metų.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Povilaitis

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

Ką daryti, kad telefone niekada netrūktų vietos?

Keliaujate ir fiksuojate vaizdus mobiliuoju telefonu, tačiau staiga iššoka įspėjimas, kad atmintis visiškai pilna? Ką daryti, kad netektų kaskart spręsti, kokį failą ar programėlę paaukoti šį kartą, pataria ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas