Ar gydytojai skursta? (video) (17)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotodienos nuotr.

Atnaujinta:2011-01-26 17:09

Neringa Medutytė / Ekonomika.lt

2011-01-26 14:54

Gydymo įstaigų vadovams kliūva už nepagrįstai didelius atlyginimus, eiliniai gydytojai vos suduria galą su galu, o gydytojai rezidentai patyliukais peikia vyresniuosius kolegas. Esama ir kitos grupės – pačios grėsmingiausios. Tos, kuri susikraus lagaminus ir piliečių sveikata rūpinsis kitose šalyse.

Bijo kalbėti

Mokymosi kokybe nepatenkinti jaunieji gydytojai skundžiasi prastomis darbo ir mokymosi sąlygomis.

„Kartais mūsų visai negerbia, turime stovėti šalia ir žiūrėti, kaip dirba gydytojai. Niekas su mumis nesitaria, nieko neaiškina. – sakė gydytoja rezidentė, nepanorusi skelbti pavardės. – Dauguma rezidentūros studentų bijo kalbėti apie esamą padėtį ir dažniausiai apie jų išvykimą sužinome paskutinę minutę. Kai kurie studentai tiek įbauginti susiklosčiusių santykių, kad niekada neprabils viešai, nes bijo dėstytojų nepalankumo.“

Ketina išvykti

Pasak Seimo sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo, Lietuva daugiausia netenka siaurų specialybių medikų – chirurgų, traumatologų, kardiochirurgų, neurochirurgų.

Svarstoma, ar valstybei neturėtų būti grąžinti į medicinos studentą investuoti pinigai. Valstybei pinigus galėtų grąžinti arba pats gydytojas arba jį priėmusi šalis. Iki 2008 metų iš Lietuvos norėjo išvykti apie 70 proc. rezidentūros studentų.

„Tačiau priėmus pakeitimus ir padidinus rezidentų atlyginimus po apklausos norą emigruoti nurodė tik 10 proc. Pragyvenimo lygis turi augti nuosekliai. Rezidentų atlyginimai jau ir taip viršija kai kurių gydytojų atlyginimus“, – komentuoja A. Matulas.

Nesiryžta važinėti

Proporcingas gydytojų pasiskirstymas šalyje galėtų išspręsti daugelį problemų: rezidentai gautų tinkamas sąlygas mokytis ir tobulėti, o gydytojai geriau apmokamas darbo vietas. Pavyzdžiui, Kaune dirba apie 50 proc. visų Lietuvos odontologų. „Kai kurie kitų specialybių mano grupės draugų įsikibę laikosi pusės arba 0,75 etato ir nesiryžta važinėti 50 km į kitas gydymo įstaigas, nors ten siūloma nuo 4 iki 5 tūkst. litų, o ne 2 tūkst. Kai kuriuose rajonuose savivaldybės net trijų kambarių butus skiria“, – teigia A. Matulas.

Seimo narys didžiuojasi, kad jam pavyko perkalbėti sūnų, patarti jam ne tik likti Lietuvoje, bet ir įgyti patirties mažesnių miestų ligoninėse.

Vadovai dar klesti

A. Matulas pripažįsta, kad gydytojų atlyginimai – neproporcingi. „2009 metų duomenys parodė, kad net nedidelių įstaigų gydymo vadovai gauna 10 tūkst. per mėnesį, mažos ligoninės apie 8 tūkst., pasitaiko, kad didelės įstaigos vadovas uždirba apie 7 tūkst. Yra atvejų, kai atlyginimas siekia ir 20 tūkst. per mėnesį“, – teigia A. Matulas ir priduria, kad padvigubėjęs Sveikatos ministerijos gydytojams išduodamų pažymų skaičius yra rimtas signalas, kad šalyje daugėja neproporcingais atlyginimais nepatenkintų medikų.

Straipsnio puslapiai:

- Neringa Medutytė

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas