Ar išlaikys aukštą pavarą?


Ruslano Kondratjevo nuotr.

Romualdas Trumpa / Ekonomika.lt

2011-05-25 07:19

Dvi – kelių transporto ir logistikos įmonių – šakos, Statistikos departamento duomenimis, sudaro apie 98 proc. transporto įmonių skaičiaus ir uždirba 80 proc. visų pajamų.

Logistika ir kelių transportas susiję – dalis ekspedijavimo įmonių turi savo vilkikus, o dažnas vežėjas ir organizuoja vežimus.

Pakilimo laikais transporte formavosi „burbulas“. Nuo 2005-ųjų įsteigta 40 proc. dabar veikiančių kelių transporto įmonių ir 55 proc. logistikos įmonių.

Per krizę transporto pajamos krito trečdaliu (2009 m. viduryje). Didžioji dalis transporto įmonių bankrotų buvo ne dėl atsiskaitymų delsimo, bet dėl negalėjimo mokėti lizingo įmokas.

Transportas buvo iš tų šakų, kur buvo daug bankrotų:

- 2009–2010 m. bankrutavo 4 proc. ekspedijavimo įmonių, daugiau smulkiųjų. Net 40 proc. bankrutavusiųjų buvo įsteigtos pakilimo laikais.

- Per šią krizę bankrutavo 6 proc. įvairaus dydžio kelių transporto įmonių. Tačiau iš įsteigtų 1990, 2000 ir 2006 metais (ir veikusių 2009–2010 m.) bankrutavo per 10 proc. Gali būti, kad tie, kurie už Lietuvos ribų priėmė sprendimus lizingo sutartis nutraukti, buvo per greiti ir per griežti.

Transportas pradėjo atsigauti 2010 m. pradžioje. Ne tik atsigaunant Lietuvos ūkiui – tranzitiniai vežimai sudaro 47 proc. atliekamo transporto darbo (tonkilometriais). Lietuviai konkuruoja ne tiek tarpusavyje, kiek regioninėje vežimų rinkoje.

Padidėjusį rinkos pyragą dalijosi mažiau veikėjų. 2010 m. veiklą nutraukė 13 proc. kelių transporto įmonių, naujų atsirado 7 proc. Logistikoje įmonių pagausėjo: čia net tarp vidutinio dydžio įmonių vyrauja neseniai įsteigtos.

Šios dvi šakos išsiskiria tuo, kad vis daugiau paslaugų parduodama ne tik dėl didelių įmonių veiklos. Kelių transportas išskirtinis dar ir tuo, kad vidutinio dydžio įmonės mažiau rizikingos nei didelės – jos mažiau skolinosi.

Ar transporto šaka toliau plėsis?

Dabar yra palanki padėtis:

- Krovinių vežimo kainos per 5 ketvirčius iš eilės išaugo 19 proc.;

- Transporto priemonių skaičius per krizę sumažėjo. Šiuo metu bankrutavusios transporto įmonės 2008 metais turėjo 20 proc. tuo metu esančių transporto priemonių;

- Lizingo būdu finansuotų naujų investicijų suma 2010 metais buvo 5 kartus mažesnė nei 2007 metais;

- Per 2007–2010 m. tranzitas tonomis išaugo 19 proc.;

- Net jei neaugtų tranzitas, tai kompensuotų krovinių srautų išlyginimas įvairiomis kryptimis – per trejus pastaruosius metus krovinių iš Lietuvos į užsienį (tonomis) augo 14 proc., o į Lietuvą mažėjo 10 proc.

Esami vežėjai kol kas turi gerą derybinę poziciją dėl kainų – vienu metu augo ir pervežimų paklausa, ir įėjimo į rinką barjerai.

Tačiau egzistuoja ir rizikos:

- Daugelio kelių transporto įmonių likvidumo ir nuosavybės rodikliai yra silpni;

- Keleivinis transportas turi daug problemų;

- Ekspedijavimo rinkoje konkurencija jau mažina maržas.

Kelių transporte gali augti koncentracija. Yra prielaidos į kelių transportą investuoti ir kitų šakų įmonėms.

Palankiai susiklostė 2011 m. pradžia – dėl kaimynų nesutarimų padaugėjo darbo Lietuvos kelių transporto ir logistikos įmonėms. Bet visada yra nerimo dėl Rytų rinkų – leidimų į Rusiją ar galimų sankcijų Baltarusijai.

 

 

- Romualdas Trumpa

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas