Ar karinga V. Putino retorika virs grėsme? (1)

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Česlovas Iškauskas / Geopolitika

2012-03-07 11:34

 Taip jau atsitiko, kad du svarbūs įvykiai eina vienas šalia kito – Rusijos prezidento rinkimai ir Kovo 11-oji. Štai ir šį kartą Rusijos vadovu buvo išrinktas spalį 60-ties sulauksiantis V. Putinas, o po savaitės Lietuva pažymi Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo 22-ąsias metines. Galbūt tai suponuoja idėją šiuos įvykius palyginti ir netgi suformuluoti keletą kiek provokuojančių klausimų: ar Lietuvai naudingas V. Putino išrinkimas? Kaip dabar ims veikti Kremliaus propagandinė mašina? Pagaliau paklauskime dar drąsiau: ar dar ilgai švęsime Nepriklausomybės šventes?

Kautis reikėjo ir tuomet...

Bet pradėkime nuo visiems žinomų istorinių faktų, susijusių su Nepriklausomybės paskelbimu 1990-aisiais. Kaip laikraščio „XXI amžius“ puslapiuose prisiminė vienas aktyviausių to meto politikų ir Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo vadovų Česlovas Stankevičius, ruošiantis skelbti Nepriklausomybės atkūrimo aktą, reikėjo laviruoti diplomatiniais vingiais. Nors sprendimas jau tapo aiškus iš vasario 24 d. vykusių rinkimų rezultatų, situacija vertė skubėti. Mat Kremliuje jau buvo baigiamas rengti „neišstojimo iš SSRS mechanizmas“. Maskvoje kaupėsi nerimas, kad „nepaklusnūs lietuviai“ tuoj tuoj atsiskirs, o tai sukels domino efektą – kitos „sovietiniame bendrabutyje“ pusšimtį metų gyvenusios respublikos taip pat išsibėgios „po nacionalinius butus“. Tokio netikėto virsmo nepajėgė sustabdyti nė pats M. Gorbačiovas, sausį apsilankęs Vilniuje ir mainais už pasilikimą „bendrabutyje“ siūlęs kalnus gėrybių, o paskui net pagrasinęs baisiais sunkumais.

Tad Maskvai reikėjo skubėti, nes kovo 13-ąją buvo šaukiamas SSRS liaudies deputatų suvažiavimas, kuris turėjo patvirtinti tą „neišstojimo mechanizmą“. Štai kodėl, kad nekiltų naujų kliūčių, reikėjo paskubėti ir Vilniui. Naujai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos posėdis buvo šaukiamas kovo 10 d., o vėlų kovo 11-osios vakarą atgimė nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Tiek sovietinių deputatų suvažiavimas, tiek pats M. Gorbačiovas su savo komanda apipylė Lietuvą grasinimais ir ultimatumais. Nesutikdami pradėti su ja derybų dėl visų klausimų, susijusių su nepriklausomybės paskelbimu, M. Gorbačiovas ir tuometinis SSRS ministras pirmininkas N. Ryžkovas balandžio 14 d. paskelbė ultimatumą per dvi savaites Lietuvoje „atkurti padėtį iki 1990 m. kovo 10 d.“, bet supratę, kad tai bergždžios pastangos, nuo balandžio 18 d. pradėjo vykdyti Lietuvos ekonominę blokadą.

Kiti du mėnesiai taip pat nebuvo lengvi. Vos tik Lietuvos vadovai kreipdavosi su pasiūlymu derėtis dėl blokados nutraukimo, iš Kremliaus atskriedavo tas pats reikalavimas – sustabdyti Nepriklausomybės akto galiojimą, panaikinti Aukščiausiosios Tarybos sprendimus. Šis „rankų išsukinėjimas“ liovėsi tik birželio 12-ąją Rusijos prezidentu patvirtinus B. Jelciną ir priėmus Rusijos Federacijos deklaraciją dėl valstybės suvereniteto.

Straipsnio puslapiai:

- Česlovas Iškauskas

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas