Ar Lietuvai reikia euro? (6)

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Stasys Jakeliūnas / geofinansai.lt

2011-07-11 21:14

Norint įsivesti eurą, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei žymiai rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Kita vertus, euro zoną jau daugiau kaip metai krečia Graikijos skolos krizė, kuri gali priversti šią valstybę atsisakyti bendros valiutos, o tai reikštų euro eksperimento laidotuves. Norint pratęsti šį keistą ekonominį – politinį projektą, valstybės narės turi “susimesti” ir padėti Graikijai bei kai kurioms kitoms valstybėms.

Nors, tiesą sakant, svarbiausioms euro zonos valstybėms – Vokietijai ir Prancūzijai – ne mažiau rūpi jų komerciniai bankai, investavę į Graikijos obligacijas ir jų pačių ekonomika.

Jeigu Graikija bankrutuotų, šių valstybių bankai būtų priversti dar labiau nuvertinti investicijas į Graikijos skolos vertybinius popierius. Dėl to pablogėtų bankų finansiniai rodikliai ir tai sutrikdytų kai kurių ekonomikos sektorių kreditavimą ir plėtrą Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Taigi, kyla natūralus klausimas – kam Lietuvai reikalingas euras, jeigu dėl jo vėl gali tekti veržtis diržus ir dar finansiškai prisidėti prie Graikijos ir svetimų komercinių bankų gelbėjimo? Gal geriau toliau gyventi su įprastu ir mylimu litu bei laukti kol vokiečiai, prancūzai ir kiti euro eksperimento dalyviai susimes pinigų ir kažkaip išspręs šias problemas?

Taip galima būtų svarstyti. Ir taip tikriausiai mąsto ES senbūvės Švedija, Danija, Jungtinė Karalystė ir kai kurios naujosios ES narės – Lenkija, Čekija. Visos jos turi savas valiutas, daugiau ar mažiau “gyvus” centrinius bankus ir neskuba įsivesti euro. Lietuva, deja, tokio pasirinkimo neturi, nes ji iš esmės nebeturi savo valiutos, o tikro centrinio banko niekuomet ir neturėjo.

Tiksliau, litą mes turime, tačiau tik kaip atsiskaitymo priemonę. Litas nėra Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos instrumentas.

Lietuvos bankas jokios pinigų politikos – pinigų kiekio ir jų kainos reguliavimo – nevykdo. Lito ir euro kursas yra fiksuotas ir negali būti keičiamas. Bent jau mažėjimo kryptimi, nes maždaug trys ketvirtadaliai privataus ir valdžios sektoriaus skolos yra svetimomis valiutomis ir, litui nuvertėjus, skolos našta taptų sunkiai pakeliama.

Taigi, euras Lietuvai būtinas. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Dabar ekonomine ir finansine prasme esame tarsi pakibę tarp dviejų valiutų – lito, kurio iš esmės jau nebeturime, ir euro, kurio dar neįsivedėme.

Tokia būklė yra neapibrėžta ir nestabili. Ji kelia nerimą pasiskolinusiems eurais ir trukdo priimti sprendimus tiems investuotojams, kurie mano, kad Lietuva gali nesugebėti įsivesti euro dabartiniu kursu. Todėl jie linkę rinktis Estiją, kuri jau pusę metu yra euro zonos narė. Taip prarandame dalį ekonomikos plėtros galimybių.

Estijos finansų ministras pernai, prieš priimant sprendimą dėl euro įvedimo šioje šalyje, apibūdino Estijos būklę kaip prielipą prie eurozonos laivo borto. Jokios įtakos laivo valdymui ir kursui nėra, vėjo gūsiai ir bangos laivo išorėje jaučiami labiausiai, o jeigu laivas skęs, kartu nugramzdins ir Estiją.

Straipsnio puslapiai:

- Stasys Jakeliūnas

geofinansai.lt

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas