Ar Lietuvos verslas jau pakankamai subrendęs rizikos kapitalui?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Darius Dulskis / ekt.lt

2013-01-17 13:06

„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris, sertifikuotas vadybos konsultantas Darius Dulskis kalbina privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės UAB “LitCapital“ partnerį Arvydą Saročką.

Darius Dulskis, EKT: Kaip jūs galėtumėte apibūdinti privataus kapitalo fondų bei rizikos kapitalo fondų rinką Lietuvoje?

Arvydas Saročka: Privataus kapitalo fondų, kurių viena atšakų yra ir rizikos kapitalo fondai, veikla Lietuvoje prasidėjo jau prieš gerą dešimtmetį (BPPF, BaltCap, Askembla, Hanseatic (BALAEF), BSEF, SEB Rizikos kapitalas, kt.). Tačiau iki 2010 m. aktyvių būtent rizikos kapitalo fondų šalyje nebuvo apskritai.

Sunku pasakyti, ar tai yra priežastis, kodėl ši rinka yra menkai išsivysčiusi, ar greičiau pasekmė, to, kad paklausa tokio pobūdžio kapitalo produktams iki šiol šalyje nebuvo ir vis dar nėra pakankamai didelė. Rizikos kapitalas, kaip verslo finansavimo instrumentas Lietuvoje, yra dar pakankamai jaunas ir realiai suaktyvėjo tik 2010 m., Europos Sąjungos ir LR Vyriausybės inicijuotos JEREMIE finansų inžinerijos programos dėka, kurios rezultatas – 3 rizikos kapitalo fondai, administruojami trijų nepriklausomų fondų valdytojų – LitCapital Asset Management, BaltCap ir Practica, investuojantys į Lietuvoje veikiančias įmones ir projektus.

Darius Dulskis, EKT: Kaip galėtumėte paprastai apibūdinti rizikos kapitalą kaip instrumentą verslui?

Arvydas Saročka: Tai profesionalus finansinis investuotojas, investuojantis jam patikėtas kitų investuotojų lėšas pagal labai konkrečias ir griežtas taisykles į vieno ar keleto konkrečių sektorių (dažniausiai technologinių) ankstyvos stadijos (kūrimo / vystymo) perspektyvius, spartaus augimo potencialą turinčius, verslus.

Tai investuotojai, gerai suprantantys sektoriaus, į kurį investuoja, tendencijas ir dinamiką, mokantys skaičiuoti ir nebijantys rizikuoti, t. y. lėšos ne skolinamos už įkeičiamą turtą, o investuojamos į akcinį kapitalą.

Darius Dulskis, EKT: Ar rizikos kapitalas, kaip įrankis privačių įmonių verslo plėtros finansavimui, pakankamai gerai žinomas Lietuvoje?

Arvydas Saročka: Mano nuomone šis verslo finansavimo instrumentas yra vis dar nepakankamai gerai žinomas ir dažnai painiojamas su anksčiau veikusiais ar tebeveikiančiais kitais privataus kapitalo žaidėjais (pvz. Svertinio išpirkimo, angl. “buy-out“ fondais), kitų finansinių institucijų siūlomais produktais, privačių investuotojų siūlomais investiciniais sprendimais.

Tokių žaidėjų Lietuvoje galima rasti ne taip mažai – tai turtingi privatūs asmenys, aktyviai ieškantys verslų įsigijimui (investavimui), vietiniai ir regioniniai svertinio išpirkimo fondai, incvesticiniai bankai (EBRD, EIB, Finasta), investicinės/pramoninės grupės (Invalda, Žabolis ir partneriai, NDX Energija, Scaent Baltic, EVA grupė, Baltvesta, MG Baltic, BT Invest, Achema, Hermis Capital (nebevykdo aktyvios veiklos) ir kiti.

Iš pirmo žvilgsnio, rizikos kapitalo fondų veiklos modelis gali pasirodyti gana panašus, bet investavimo strategija ir darbo principai iš tiesų gali ženkliai skirtis.

Darius Dulskis, EKT: Kuo rizikos kapitalas kaip įrankis patrauklus Lietuvos bendrovėms?

Arvydas Saročka: Rizikos kapitalo fondų, kaip ir bet kokio kito kapitalo finansavimo, nauda įmonei gali būti labai įvairi, bet nėra garantuota ir besąlyginė – svarbu pasirinkti konkrečiam atvejui tinkamiausią investuotoją, ne tik turintį pakankamą finansinį pajėgumą (jie būna skirtingi), įmonės poreikius atitinkančią formalią investavimo strategiją, bet ir turintį adekvačią patirtį bei verslo ryšius, susijusius su įmonės veiklos sektoriumi (projektu), keliamais plėtros tikslais.

Ne paskutinę rolę vaidina ir žmogiškas faktorius – niekada nereikia pamiršti, kad už bet kokio Fondo ar bet kokios įmonės pavadinimo veikia konkretūs gyvi žmonės. Jei “chemija“ tarp konkrečių žmonių neveikia, tikėtis didelės naudos ar sėkmės iš bendradarbiavimo su tokiu investuotoju (rizikos ar bet kokio kitokio kapitalo) nederėtų…

Darius Dulskis, EKT: Jūsų nuomone, rizikos kapitalo fondų rinka Lietuvoje menkai išsivysčiusi. Kokios svarbiausios priežastys tai lemia?

Arvydas Saročka: Vertinant rizikos kapitalo rinką, išskirčiau šias svarbiausias priežastis, kurios lemia menką šios rinkos išsivystymą Lietuvoje:1. Europos sąjungoje yra labai gerai išvystyta tradicinė bankininkystė, skirtingai nei JAV, kur daug geriau išvystytos kapitalo rinkos.

Dėl šios priežasties kapitalo rinkos produktams, tokiems kaip rizikos kapitalas, daug sunkiau skintis kelią iki galutinio kliento – verslo savininko (akcininko) ne tik Lietuvoje bet ir kitose ES valstybėse;

2. Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis, yra labai jauna ekonomika, kurioje vis dar dominuoja pirmoji verslo savininkų (steigėjų) karta. Verslų steigėjai dažniausiai yra kur kas labiau emociškai prisirišę prie savo įmonių ir dažnai nemato galimybių kitiems investuotojams, taip pat ir rizikos kapitalo fondams, tapti jų verslo dalininkais. Žvelgiant iš demografinės perspektyvos – laikas aktyvesnei verslo savininkų kartų kaitai ateis tik po 10 – 20 metų, todėl tai atsispindi ir Lietuvos kapitalo rinkos dinamikoje;

3. Lietuva, kartu su visomis Baltijos šalimis, tarptautinių kapitalo rinkų požiūriu, yra nykstamai maža ir, deja, jau praradusi spartaus augimo potencialą rinka.

Darius Dulskis, EKT: O kokie kiti veiksniai įtakoja šios rinkos vystymąsi?

Arvydas Saročka: Be aukščiau minėtų priežasčių yra eilė ir kitų subjektyvesnių ir / ar laikinų aplinkybių, lemiančių šios rinkos raidą – potencialių finansuotinų verslų dydis, branda ir gausa, šalies / regiono patrauklumas santykyje su kitomis šalimis regionais ir t. t.

Be to, privataus kapitalo fondų pramonė išgyvena labai nelengvus laikus, kaip ir visas pasaulio finansų sektorius, todėl artimiausioje ateityje, mano nuomone, sunku tikėtis didelio proveržio šioje srityje (fondų pasiūlos).

Vietiniams rinkos žaidėjams visuomet bus didelis iššūkis surinkti investavimui reikiamą kapitalą, tačiau gera žinia sėkmingų verslo idėjų ar verslų savininkams – nepaisant nedidelio Lietuvoje veikiančių fondų skaičiaus – finansavimo, įskaitant kapitalo finansavimą, pasiūla yra didžiulė ir rasti finansavimą sėkmingiems projektams tikrai nėra taip sunku kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Žinoma, kalbu ne apie autoservisus, kirpyklas, daržovių parduotuves ar kebabines.

Darius Dulskis, EKT: Ar rizikos kapitalas yra pakankamai prieinamas Lietuvos bendrovėms?

Arvydas Saročka: Rizikuoju būti nesuprastas ir nepopuliarus, bet mano nuomone – finansavimo prieinamumas Lietuvoje yra puikus – pradedant klasikinėmis bankų paskolomis, privačių investuotojų lėšomis ir baigiant struktūruotais produktais, tokiais kaip “mezzanine”, “verslo angelų“, rizikos / augimo / “buy-out“ privataus kapitalo fondų finansavimas.

Tuo pačiu svarbu paminėti, kad rizikos kapitalas nėra universalus vaistas nuo visų ligų, tai yra pats geriausiais sprendimas konkrečiai įmonei, konkrečiame jos raidos etape. O priklausomai nuo skirtingų įmonės raidos etapų gali būti tinkami vienokie ar kitokie aukščiau minimi finansavimo produktai.

Straipsnio puslapiai:

- Darius Dulskis

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas