Ar Rusija aptarnaus SGD terminalą?

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vadim Volovoj / Geopolitika

2013-06-14 09:38

 Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ilgą laiką laikėsi pozicijos, kad tokios alternatyvos kaip skalūnų ar suskystintos dujos yra jam nesvarbios ir negali sužlugdyti jo įtakos nei šalies viduje, nei užsienyje. Tačiau palengva situacija ėmė keistis ir tos permainos turi vidinį ir tarptautinį aspektą, kuris Lietuvai turėtų rūpėti labiausiai. Bet apie viską iš eilės.

Ši istorija prasidėjo po to, kai pasigirdo kalbų, kad gali būti panaikintas „Gazprom“ monopolis dujų eksporto srityje (šiandien visos rusiškos išgaunančios dujas kompanijos, norinčios jas eksportuoti, privalo parduoti jas koncernui „Gazprom“). Šią iniciatyvą remia „nepriklausoma“ dujų kompanija „Novatek“, už kurios stovi artimas V. Putino bendražygis G. Timčenka ir, kas įdomiausia – vienos iš didžiausių naftos kompanijų pasaulyje vadovas (taip pat Rusijos prezidento artimojo rato žmogus) Igoris Sečinas.

Pažymėtina, kad pastarojo santykiai su D. Medvedevo vyriausybe (pirmiausia su energetikos sektorių kuruojančiu A. Dvorkovičiumi), kuri ir turi priimti lemiamą sprendimą, klostosi ne itin sklandžiai. Kita vertus, paskutinis žodis greičiausiai priklausys V. Putinui, ir čia jau svarbu, kas prieš carą pasirodys geriau. Kaip šiame kontekste laikraščiui „Komersant“ pareiškė kompanijos „Transneft“ (su kuria I. Sečinas irgi konfliktuoja dėl naftos tiekimo į Kiniją infrastruktūros naudojimo) vadovas N. Tokarevas, kol dabartinis „Rosneft“ šeimininkas dirbo vicepremjeru, jokių nesutarimų su juo nebuvo, bet kai I. Sečinas perėjo į naftos verslą, jis spėjo sudalyvauti iš karto keliuose reikšminguose valdžios aparato konfliktuose ir turbūt, sprendžiant iš akivaizdžiai didėjančios „Rosneft“ įtakos, gana sėkmingai.

Ir štai dabar „Rosneft“ nusprendė imtis suskystintų gamtinių dujų (SGD) verslo, kas yra atviras iššūkis koncernui „Gazprom“, žingsnis į jo teritoriją. Tolimuosiuose Rytuose koncernas vykdo projektą „Sachalinas-2“, apimantį dujų gavybą bei SGD gamybą ir planuoja 2018–2020 m. užbaigti dar vienos, orientuotos į Azijos (pirmiausia Japonijos) rinką, 10 mln. tonų per metus pajėgumo SGD gamyklos statybą Vladivostoke. O I. Sečinas ruošiasi statyti didelę SGD gamyklą Chabarovsko krašte, ji turėtų pradėti darbą 2019 m. pradiniu (trim etapais bus padidintas) 5 mln. tonų per metus pajėgumu (be to, pažymėtina, kad „Rosneft“ visiškai perims kadaise svarbios dujų kompanijos „Itera“ kontrolę, tai dar kartą patvirtina, kad dujos naftai netrukdo).

Kompanija „Novatek“ savo ruožtu kartu su prancūzų bendrove „Total“ planuoja padaryti tą patį Jamale (gamyklos pajėgumas turėtų siekti 16,5 mln. tonų suskystintų dujų per metus, tai yra gana daug perskaičiavus į milijardus kubinių metrų natūralių dujų). Beje, vienu metu „Gazprom“ ir „Novatek“ svarstė dirbti Jamale kartu, bet atsirado nesutarimų dėl būsimos gamyklos kontrolės („Novatek“ norėjo jos sau) ir derybos nutrūko.

Straipsnio puslapiai:

- Vadim Volovoj

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas