Ar valdžios ir verslo optimizmas tikrai išves krizės? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

Elta

2011-04-07 14:48

Šalies politinių sluoksnių, verslo atstovų, kai kurių ekonomistų pastaruoju metu nuolat girdimi entuziastingi pareiškimai apie finansinio nuosmukio pabaigą greičiausia gali reikšti tik gyventojų lūkesčių, optimizmo bei vidaus vartojimo skatinimą, kadangi realios krizės priežastys niekur nedingo, su jomis nekovojama, o tik stengiamasi užgožti realią situaciją, mano kai kurie analitikai.

Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje dalyvavęs nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas priminė, jog apie ekonomikos nuosmukį visi kalbėti pradėjo tuomet, kai atsirado staigus nedarbo kreivės šuolis aukštyn, o biudžeto, gyventojų pajamos ėmė ristis žemyn, tad derėtų pasvarstyti raliai, ar tos priežastys dingo, ar vis dar tebeegzistuoja.

„Ir Lietuvoje, ir pasaulyje krizės priežastys nelabai skiriasi. Paviršutiniškai šnekant – tai ydingai veikianti ir neprižiūrima finansų sistema: bankai ir šešėlinė sistema, prie ko dar galime pridurti prastą valstybės finansų valdymą. Dabar problemos niekur nedingsta, mes viską maskuojame skolintais pinigais, laukiame stebuklo, kad atsigaus ekonomika, vartojimas. Deja, aš manau, kad mes prie tokių laikų, kokie buvo iki 2008 m., nebegrįšime. Finansų sistema kaip buvo ydinga, taip ir liko. Mūsų gyvasties sąlyga tebėra 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurį sudaro pinigų srautai iš užsienio“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

Ekonomistas taip pat priminė skirtumus tarp verslo bei komercinių bankų konkurencijos, kai konkuruojant įmonėms kainos turi tendenciją mažėti, pagerėja aptarnavimo sąlygos bei paslaugų ar prekių kokybė, o tuo tarpu konkuruojant komerciniams bankams rinkai pateikiamos sunkios makroekonominės pasekmės, išaugusios skolos bei palankios kreditavimo sąlygos, kurios galiausiai atneša tik neigiamus aspektus.

„Ekonominio nuosmukio sąlygomis valstybės skola išaugo dukart. Tokiu būdu yra apribotos jos galimybės plėtotis bei ugdyti ekonomikos pakilimo prielaidas. Tačiau entuziazmas pastaruoju metu labai pagyvėjo. Derėtų atsižvelgti, jog tai itin naudinga tiek politikams, tiek verslui, kuriems būtinas optimizmas bei vidaus vartojimo atsigavimas. Teigiamų lūkesčių puoselėjimas dabar tapo visų misija, todėl išeina savotiška informacijos asimetrija“, – sakė S. Jakeliūnas.

Nepriklausomybės akto signataras Rolandas Paulauskas, papildydamas finansų analitiko išsakytus teiginius, pridūrė, jog nuosmukį nuolat pagyvina ir masė tuščių pinigų, kuri nuolat didėja – tie pinigai, kurie yra investuojami spekuliaciniais tikslais į akcijas, nekilnojamąjį turtą, tačiau apčiuopiamos vertės jie neturi, tad investicijos plūsta į spekuliacinį kapitalą.

„Jeigu kalbėsime apie Lietuvą, tai per nepriklausomybės laikotarpį mes turėjome keturis galimo praturtėjimo šaltinius: tai valstybės turto dalybos, tačiau tas procesas greitai baigėsi, nors dalinomės turtą kažkada praktiškai veltui; mes vežėme iš tada dar nesuprantančios Rusijos produktus parduoti brangiau į nieko nesuprantančius Vakarus, bet šis šaltinis vėl užsidarė; tada atsirado trečias – užsienio firmų atėjimas į Lietuvą, jos sukūrė daug darbo vietų, tačiau ir jų srautas nunyko; paskutinis – ketvirtas šaltinis – bankų kreditai. Iš visų keturių šaltinių nieko nebeliko. O dabar apsidairykime, mes nebegaminame pačių elementariausių produktų“, – aiškino R. Paulauskas.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas