Arabiška banga užgriūva Lietuvą (1)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-03-04 13:58

Sunku tikėtis, kad pastarojo meto politiniai sukrėtimai baigsis ties Libija, o gamtos stichija užmirš naftinguosius regionus. Kai kas jau prognozuoja iki metų pabaigos naftą pabrangsiant nuo dabartinių 90 dolerių už barelį iki 220 dolerių.

Į naftos, dažnai vadinamos ne tik juoduoju auksu, bet ir ekonomikos krauju, kainų augimą ypač jautriai reaguoja tokios šalys kaip Lietuva, kurios šią žaliavą importuoja. Kylančios naftos kainos kelia ir paslaugų (pavyzdžiui, šildymo), būtiniausių prekių kainas.

Niūrokos perspektyvos

„Bent artimiausiu metu tikėtis žemų naftos kainų neverta. Pasiūla ir paklausa subalansuota, todėl dabar bet kokie neramumai sukelia rimtą grėsmę, kad tiekimo sutrikimais pasinaudos rinkos spekuliantai“, – ekonomika.lt vaizdo konferencijoje svarstė finansų analitikas daktaras Rimantas Rudzkis.

Jis abejoja, ar kaina gali pasiekti 200 dolerių už barelį, – nebent neramumai persimestų į Saudo Arabiją ar Kuveitą, bet aukštos naftos kainos vis tiek išsilaikys ilgesnį laiką.

Analitikas priminė, kad naftos kainų augimas reiškia ir dujų brangimą. Tokios tendencijos dar labiau tuština mūsų pinigines, ir tai ypač skaudu vietos gamintojams, nes po ūkio nuosmukio vietinis vartojimas yra ir taip žemo lygio.

„Tokie scenarijai, kokius dabar matome, trukdo mažinti nedarbą, trukdo atsigauti ir dar labiau skurdina žmones“, – pabrėžė R. Rudzkis.

Kitas pašnekovas ekonomikos daktaras Eugenijus Maldeikis pritarė, kad dėl pastaruoju metu judančio viso Arabijos regiono naftos kainos tikrai nesumažės, o paklausa dar padidės dėl spartaus Kinijos ir Indijos ekonomikų augimo. E. Maldeikis pabrėžė, kad pagal dabartinę gamtinių dujų kainos nustatymo formulę dujų kaina juda ta pačia kryptimi kaip nafta ir mazutas, tačiau vėluoja 6–8 mėnesius. Taigi naujas dujų kainas matysime kaip tik prasidedant kitam šildymo sezonui.

„Dėl degalų rinkos Lietuvoje – mažai kas mini, kad neefektyviai dirba Mažeikių naftos įmonė. Matome, kad vis dažniau automobilių bakai pildomi Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, o dar prisideda akcizų politika, – vardijo E. Maldeikis ir pridūrė: – Nežinau, kokie motyvai lėmė, kad benzinui nustatytas toks didelis akcizas. Tai juk nėra privaloma, tai mūsų valdžios pasirinkimas. Suprantu biudžeto poreikius, bet jam galima rinkti iš visur ir visaip. O Lietuvoje nueita lengviausiu keliu – pirmiausia mokesčiais apkraunami tie, kuriuos reikėtų remti.“

Ką daryti?

Išvengti arba bent sušvelninti artėjančias grėsmes, pašnekovų nuomone, valstybė galėtų pakeisdama savo ekonominę ir užsienio politiką.

Pasak R. Rudzkio, pastaraisiais metais valstybės energetikos politika nukreipta daugiausia į elektros energetiką ir gamtinių dujų terminalą, o skaudžiausia problema yra šilumos ūkis.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas