Arvydas Štrausas: Didžiausios elektroninio verslo klaidos, galinčios kainuoti tūkstančius

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. UAB „Interneto vizija“ vadovas Arvydas Štrausas

2016-02-18 15:10

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų elektroninės prekybos apyvarta siekė kiek daugiau nei 170 mln. eurų. Palyginus su 2014 m., praėjusiais metais internete išleista 1,14 karto daugiau, o lyginant su situacija prieš penkerius metus – beveik 4 kartus. Įmonės, siekdamos iš konkurentų persivilioti klientus, milijonus investuoja į aptarnavimo kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą, tačiau neretai nutinka taip, kad pirkėjų praradimą ir finansinius nuostolius lemia paprasčiausios techninės klaidos.

„Pastebima, kad į saugumo gerinimą linkusios investuoti tik itin stambios įmonės, pavyzdžiui, bankai, interneto paslaugų tiekėjai ir kitos bendrovės, kurių kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su duomenų saugumo užtikrinimu ir stambiomis finansinėmis operacijomis, – teigia UAB „Interneto vizija“ vadovas Arvydas Štrausas. – Taip pat savo duomenų saugumu suskumba pasirūpinti ir tos įmonės, kurios jau yra nukentėjusios nuo piktavališkų atakų ar serverio gedimų, tačiau bendra tendencija tokia, kad papildomai investuoti į saugumą žmonės linkę itin retai.“

Ekspertas pažymi, kad dėl tyčinių ar netyčinių svetainės gedimų internetu paslaugas teikiančių įmonių prarandamas pelnas gali būti skaičiuojamas tūkstančiais. Pavyzdžiui, jeigu per 1 valandą vidutinės įmonės pajamos siekia 5000 eurų, tai galima daryti išvadą, kad įmonė dėl svetainės neveiksnumo gali netekti 83 eurų per minutę. Rinkodaros specialistai jau yra pastebėję, kad šiuolaikinis vartotojas yra nekantrus ir branginantis savo laiką, tad tikimybė, kad pirkimo metu susidūręs su nesklandumais jis ieškos alternatyvios paslaugos ar prekės pas konkurentus, gali siekti net 90 proc. ar daugiau.

Ekspertas įvardija 3 dažniausiai pasitaikančias priežastis, lemiančias interneto svetainės gedimus ir galimus nuostolius:

1. Techninės įrangos gedimai. Deja, nuo gedimų visiškai apsisaugoti neįmanoma, nes visa įranga anksčiau ar vėliau nustoja veikusi. Vienintelė išeitis, galinti apsaugoti duomenis – dubliavimas. Svarbiausi serverio komponentai yra dubliuojami, kad sugedus vienam jų, nesutriktų serverio veikla ir nebūtų prarasti duomenys. Siekiant dar didesnio patikimumo, rekomenduojama sistemas dubliuoti per kelis serverius arba net per kelis skirtingus duomenų centrus.

2. Nepakankamas resursų kiekis. Taupant arba iš anksto neplanuojant poreikio augimo, esant didesniam nei įprasta krūviui, sutrinka sistemos darbas. Su šia problema itin dažnai susiduria interneto svetainės, tam tikru metu skelbiančios svarbius duomenis, registracijos pradžią ar vykdančios išpardavimo akcijas. Norint, kad sistema veiktų sklandžiai, iš anksto reikėtų pasirūpinti rezerviniais resursais.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas