„Aš neturiu laiko“ sindromas

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

2014-10-22 10:38

Šiais, "skubėti, bėgti, lėkti" laikais, sutinkame vis daugiau žmonių, kurie sako: „Aš neturiu laiko“. Šią frazę girdime arba patys vartojame turbūt dažniau nei „Laba diena“. Kodėl visi esame tokie užimti?

Panagrinėkime, kiek mes turime laiko. Savaitėje yra 168 valandos. Tai daug ar mažai priklauso nuo to, kur jį išeikvojame. Grubiai paskaičiavus, vidutiniškai 54 valandas skiriame miegui, 40 valandų darbui, 10 valandų kelionei į darbą ir iš jo, 20 valandų valgio gaminimui ir valgymui. Likusias 44 valandas išnaudojame kitoms veikloms.

Šį kartą išsiaiškinkime, kas yra didžiausi laiko „vagys“ darbe? Kodėl dažnai nespėjame atlikti visko, ką planavome, per aštuonių valandų darbo dieną?

VersloKursai.lt lektorius ir asmeninio laiko valdymo ekspertas Justas Gavėnas pateikia 12 priežasčių:

Skubūs reikalai, nenumatyti įvykiai. Priverčia daryti neplanuotus dalykus, dėl to sugaištame daug laiko. Taip pat dėl skubėjimo pridarome žalos kitiems darbams. Ne veltui yra posakis: “Skubos darbą velniai gaudo”.

Neplanavimas. Dažniausiai laiko trūkumas siejamas su veiklos neplanavimu. Nesusidėliojame svarbiausių dienos darbų pagal prioritetus ir dažnai užsiimame mažiau svarbia veikla. Todėl būtiniems darbams laiko pritrūksta.

Trūksta informacijos. Ieškodami informacijos labai daug laiko praleidžiame internete, paskui dar ilgiau užtrunkame, kol viską išsianalizuojame.

Betvarkė, chaosas. Dėl mūsų pačių netvarkingumo, mūsų mintys, idėjos, priminimai, užrašai yra visose, kur įmanoma užsirašyti vietose: ant lapukų, užrašų knygutėse, mobiliajame telefone, kompiuteryje, internete, todėl kai reikia rasti reikalingą informaciją, turime ilgai pasvarstyti, kur jos ieškoti.

Bandymas padaryti per daug. Nesugebame išsikelti adekvačių tikslų, todėl pradedame daryti užduotis, kurių atlikimui reikia daugiau laiko ir pastangų. Tai tampa didžiule našta. Galiausiai persitempiame, nepadarome visko iki galo, atsiranda daug ir nuolat didėjančios vidinės įtampos.

Nesugebėjimas pasakyti “NE”. Daugelis žmonių naudojasi mumis. Apsiimame daryti mums nepriklausančius darbus, kurie dažnu atveju neduoda naudos, o dar ir pridaro žalos. Galiausiai, turime kelis kartus daugiau reikalų, negu sugebame aprėpti.

Nesugebėjimas deleguoti. Nepasitikime kitais, ignoruojame kolegas, pavaldinius. Dažnai darydami darbus patys, kuriuos galėtų padaryti kiti, išnaudojame ne tik darbo, bet ir savo laisvalaikio laiką.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas