Asta Bagdžiūnaitė: kainų augimui įtaką darė sezoniniai veiksniai

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyriausioji ekonomistė Asta Bagdžiūnaitė

2016-04-08 14:41

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu.

Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį. Tiesa, neverta dėl šio kainų didėjimo pernelyg nerimauti ar mėginti įžvelgti toli siekiančias jo pasekmes: nemaža padidėjimo dalis susijusi su sezoniniais – taigi kasmet tuo laikotarpiu pasireiškiančiais – veiksniais. Kainų didėjimą kovą labiausiai lėmė drabužių ir avalynės kainos, pakilusios dėl parduotuves pasiekusių naujų kolekcijų, taip pat prisidėjo pabrangę ryškaus sezoniškumo maisto produktai – daržovės ir vaisiai. Sezoniškumo įsiūbuotas kainų kilimas šių metų kovą atitiko praeities tendencijas. Pastarąjį dešimtmetį (2006–2015 m.) bemaž kiekvieną kovą kainų lygis daugiau ar mažiau pakildavo (pvz., pernai jis pakilo 0,8 proc.).

Vis dėlto negalime viso kainų padidėjimo „nurašyti“ sezoniškumui. Be sezoniškai pabrangusių prekių, šį kovą prie kainų kilimo pastebimai prisidėjo ir kai kurios kitos prekės ir paslaugos. Pvz., pabrango oro transporto paslaugos ir – pradėjus taikyti didesnius akcizų tarifus – alkoholiniai gėrimai bei cigaretės. Taigi akivaizdu, kad kai kurios kainos pakilo. Tačiau augimas „įsisuko“ tikrai ne visur – buvo ir pastebimai atpigusių prekių bei paslaugų (pvz., būsto priežiūros ir remonto prekės, dujos ir šilumos energija). Nors šie vartotojams malonūs pokyčiai kainas didinusių veiksnių poveikio neatsvėrė, tačiau infliaciją kovą jie sumažino – be jų ji būtų buvusi didesnė.

Metinės infliacijos fronte – nieko naujo, palyginti su šių metų pradžia. Infliacija kovą, kaip ir ankstesniais mėnesiais, buvo teigiama: skaičiuojant pagal vartotojų kainų indeksą, kainos buvo 1,2 proc. didesnės nei prieš metus. Per metus paslaugos gerokai pabrango, o prekės – šiek tiek atpigo. Prekių kainas žemyn tempė vis dar pigesnės nei prieš metus energijos prekės – degalai ir šilumos energija. Paslaugų kainos, priešingai, kyla gana sparčiai, skatinamos didėjančios vidaus paklausos, kurią savo ruožtu palaiko teigiami pokyčiai darbo rinkoje – augantis užimtumas ir darbo užmokestis.

Personalo išlaidos paslaugų sektoriuje sudaro kur kas didesnę visų gamybos išlaidų dalį nei kituose sektoriuose, todėl šis sektorius yra gerokai jautresnis darbo atlygio pokyčiams. O darbo užmokestis vis kilo, veikiamas ir nuosekliai didinamos minimalios mėnesinės algos, ir darbuotojams palankios padėties darbo rinkoje, įsivyravusios dėl tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos stygiaus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas