Ateitis be grynųjų miglota, bet įmanoma bankai Lietuvoje patys šauna sau į koją (2)

(Puslapis 1 iš 3)


SCANPIX nuotr.

Karolis Birgilas

2013-11-28 12:05

Lietuvoje parduotuvėse vis rečiau klausiama, ar čia galima atiskaityti kortele. Vis dėlto tai yra miestų tendencija, kurie daug neatsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos. Pastarasis regionas garsėja savo bankų tradicijomis ir disciplina, o gyventojai nesispyrioja finansinėms naujovėms.

Ketvirtadienį vykusios konferencijos „Link pasaulio be grynųjų“ metu Švedijos centrinio banko konsultantas dr. Bjornas Segendorfas pastebėjo, kad jo šalyje atsiskaitymai kortele netaip seniai pranoko tradicinį atsiskaitymo būdą.

„Nėra jokių duomenų apie grynųjų naudojimą, visgi nuo 2011-ųjų vidurio mokėjimai kortele tapo dažnesni nei atsiskaitymai grynaisiais. Skaičiuojama grynųjų pinigų cirkuliacija BVP atžvilgiu. Nuo 2005 metų grynųjų pinigų paklausa pradėjo mažėti, nors ji augo bene 10 metų“, - teigė jis.

B. Segendorfas tiksliai negalėjo įvardinti, iš kur kyla tokia tendencija, kadangi atsiskaitymai grynaisiais labai retais atvejais yra apskaitomi.

„Bent jau 10 proc. grynųjų pinigų yra naudojama atsiskaitymams, 35-45 proc. grynųjų yra laikomi kaip gyventojų santaupos arba bankų rezervai. Maždaug dešimtadalis valiutos yra užsienyje, pamesta arba sunaikinta. Taigi lieka 35-45 proc. paklausos valiutai, kurios paaiškinti negalime. Dauguma sako, kad tai ateina iš šešėlinės ekonomikos, tačiau sunku pasakyti, kokiu mastu“, - prielaidas dėstė Švedijos centrinio banko atstovas.

Pokyčiai dėl paklausos

Pranešėjas tinkamiausia atsiskaitymo pokyčių prielaida laiko pačią pasiūlą. Pastarąją galima lyginti su BVP, tačiau egzistuoja ir socialiniai pokyčio faktoriai.

„Kiekvienas švedas turi bent po dvi mokėjimo korteles, o parduotuvės – mokėjimo terminalus, taigi išvystytas abipusis tinklas, pakeičiantis grynuosius. Jaunimas, miestų gyventojai ir aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės rečiau atsiskaito grynaisiais. Tipinis grynųjų šalininkas yra kaimo gyvenotojas. Manote, kad grynieji dar turi ateitį?“, - svarstė jis.

Lygiai tokios pačios nuomonės laikėsi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas dr. Stasys Kropas. Jo manymu, Lietuvoje pokytis jau prasidėjo, bet iš esmės jo formuoti išorinėmis priemonėmis nepavyks.

„Grynųjų pinigų naudojimas mažėja dėl paklausos, taigi politikams labai sunku tai keisti. Bent jau iš esmės“, - teigė jis.

Grynieji – rizikinga ir brangu

B. Segendorfo teigimu, paklausa nėra vienintėlis faktorius, nes tiek bankai, tiek verslas į grynųjų nelaiko efektyvia veiklos priemone.

„Verslas ir bankai grynuosius laiko brangia ir rizikinga alternatyva. Dėl to Švedijoje už viešąjį transportą ir automobilio stovėjimą mokama kortele. Bankuose taip pat taikoma taisyklė: norint išsigryninti 500-1000 eurų apie tai bankui reikia pranešti iš anksto“, - Švedijos situaciją apibrėžė jis.

Straipsnio puslapiai:

- Karolis Birgilas

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

Lietuvos bankas suskaičiavo pensijų fondų rezultatus

 Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas