Atominiai ledlaužiai: poliarinių monstrų dienos – suskaičiuotos?

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vytautas Žukauskas / technologijos.lt

2011-12-28 14:08

 Manoma, jog arktinėje Rusijos dalyje glūdi maždaug ketvirtis likusių naftos pasaulinių atsargų – gigantiškas ekonominis laimikis, apdairiai pasislėpęs viename iš atšiauriausių ir mažiausiai svetingų planetos regionų. Tokį laimikį išgriebti ir pargabenti į perdirbimo įmones – titaniška užduotis, kuriai atlikti būtinas vienas iš įspūdingiausių baugščią pagarbią keliančių žmogaus rankomis sukurtų tvarinių – atominių ledlaužių. Šie monstrai specialiai sukonstruoti taip, jog beveik negali plaukioti atviruose vandenyse, tačiau „pilna burna“ traiško trijų metrų storio ledokšnius ir valo kelią kitiems laivams. Tiesa, pažangiausios laivybos technologijos nevienareikšmiškai byloja, jog jau ne už kalnų ta diena, kai poliarinėse jūrose atominiai ledlaužiai galbūt bus visiškai nebereikalingi.

Arktinė šienapjūtė

Kur šaltinis, ten ir kelias. Ko gero, ne taip jau ir svarbu, koks tas šaltinis – vandens, aukso ar juodojo aukso. Teksaso arbata. Tai – irgi epitetas naftos, kurios didžiuliai ištekliai slūgso palaidoti Barenco jūros dugno gelmėse – šiaurinėje Rusijos dalyje ir, žinoma, šiaurės poliariniame rate. Taigi, ketvirtis pasaulinių naftos išteklių.

Laimikis tai laimikis. Tačiau tokį reikės traukti tyruose, kur beveik pusmetį saulė nepateka. Ir kur speigai tokie, jog du trečdalius metų jūras kloja ne plonesnė nei 2 metrų ledo pluta. Šiltuoju metų periodu, kai ledas nutirpsta, čia atsidūrus tektų turėti reikalų su 12 metrų aukščio vilnimis. Be jokios abejonės, tai – viena ekstremaliausių vietų pasaulyje.

Tokių išteklių, kaip nafta ir gamtinės dujos, išgavimas iš jūros gelmių bei saugus jų pargabenimas į krantą – pasiutusiai brangus malonumas. Tačiau, matyt, laimikis to vertas, jei jau jo taip gviešiamasi. Ten, kur slūgso šitokie iškastinės kuro žaliavos ištekliai, pateisinamos faktiškai bet kokio dydžio išlaidos.

Viena iš kainų, kurią moka Arktyje veikiančios naftos gavybos įmonės – atominiai ledlaužiai. Laivai, kuriems keliama vienintelė užduotis – traiškyti jūrą sukausčiusius ledus ir „tiesti“ kelią to nesugebantiems kitų specializacijų laivams.

Statyti pirmuosius ledlaužius buvo mėginama dar 1830 – 1840 m. Nors šiandien gremėzdiški galiūnai paprastai „minta“ ir kovai su ledų laukais jėgų semiasi iš branduolinė energijos, jų konstrukcinė išvaizda per tuos 200 metų pasikeitė ne taip jau ir smarkiai.

Kaip darbuojasi ledlaužiai?

Korpuso vieta pirmagalyje, kuria įprastas laivas skrodžia bangas, ledlaužių konstrukcijoje būna kiek kitokios formos – išgaubta ir lygi, tarytum šaukšto nugarėlė. Kai ledlaužis smogia į ledą, tokiu šaukšto pavidalo pirmagaliu laivas „užlipa“ ant ledo krašto taip, kad laivo svoris pradeda trupinti ledą iš viršaus. Vaizdas – išties didingas.

Straipsnio puslapiai:

- Vytautas Žukauskas

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas