Atominis farsas

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-06-13 07:52

 Lietuvių išmintis pataria neperšokus griovio nesakyti „op!“, tačiau žinios iš Rusijos anklavo Kaliningrado leidžia manyti, kad šuolį per atominius Maskvos griovius jau įpusėjome. Veiksmų pabaiga toli gražu nėra aiški, bet panašu, kad pigios elektros argumentai Europoje nebeveikia.

Gegužę Lietuvos žiniasklaidoje pasipylė neoficialios naujienos apie Rusijos planus kone 3 kartus sumažinti Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) pajėgumus ar netgi įšaldyti jos statybas. Jei tokie nuogąstavimai pasirodys esą tikri, tai reikš, kad Rusija neranda kam įsiūlyti 49 proc. BAE projekto akcijų. Dar daugiau, nepanašu, kad Vokietija, Lenkija ar Baltijos šalys degtų noru pirkti Lietuvos pasienyje atomine galia gaminamą energiją.

Kol kas anksti teigti, kad geopolitinė šachmatų partija dėl Lietuvos siekio išsikovoti energetinę nepriklausomybę jau baigta, tačiau panašu, kad Maskvai teks būti kur kas išradingesnei. Jei Rusijos energetikos pramonė nenori, kad planuojamo reaktoriaus paleidimo metu 2017-aisiais energija būtų tiekiama į niekur, teks arba pritaikyti projektą Kaliningrado srities poreikiams, arba naudoti daug įtaigesnius įrankius derantis su Vilniumi, Varšuva ir Berlynu.

Neranda finansavimo

BAE projekto pristatymo tinklalapyje pateikiamame rėmėjų sąraše puikuojasi antro pagal dydį Prancūzijos banko „Sociale Generale“ vardas, tačiau oficialiai projektas neturi pagrindinio rėmėjo. Spaudžiami žaliųjų ir suprasdami ekonominės logikos stoką projektą remti jau atsisakė didžiausias prancūzų bankas „BNP Paribas“ ir italų „UniCredit“ grupei priklausantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „HypoVereinsbank“. Minėtas prancūzų „Societe Generale“ oficialiai pareiškė, kad savo sprendimą paskelbs, kai BAE projektą įvertins banko ekspertai, tačiau Prancūzijos, Rusijos ir Vokietijos žaliųjų spaudimas bei iš „Rosatom“ sklindantys gandai apie projekto įšaldymą, tikėtina, atgrasins ir prancūzus.

„Rosatom“ kuruojamas BAE projektas galiausiai turėjo virsti pirmąja Rusijos kapitalo atomine elektrine, kurios 49 proc. akcijų priklausytų privatiems investuotojams, tačiau panašu, kad išmanantieji ekonomikos dėsnius suprato investicijų į perteklinės elektrinės atsipirkimo miglotumą.

„Rosatom“ pristatytame projekte teigiama, kad elektrinės statyba kainuotų apie 6 mlrd. eurų (20,6 mlrd. litų), tačiau tai labai optimistinis vertinimas, mat neįskaičiuojamas poreikis iš esmės sutvarkyti Karaliaučiaus krašto elektros perdavimo tinklus. Skaičiuojama, kad tvarkymo darbai atsieitų apie 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų), o tai padidintų projekto išlaidas net 50 proc.

Mokslininkas, branduolinės energetikos inžinierius Jurgis Vilemas leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad viena iš priežasčių projektui stabdyti gali būti suvokimas, jog jame maža ekonominės logikos. „Regione formuosis elektros energijos kaina, kuri bus beveik tapati Skandinaviškos elektros kainai, išliks pakankamas ar netgi perteklinis energijos kiekis, todėl naujai atominei elektrinei konkuruoti Baltijos šalių regione be valstybės subsidijų beveik neįmanoma“, – teigė J. Vilemas.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas