Atsakomybę dėl ligonių kasų indėlių verčia ministrui

(Puslapis 1 iš 2)


Roberto Dačkaus (Fotodiena) nuotr.

valstietis.lt

2011-05-11 09:19

Dėl perteklinių privalomojo sveikatos draudimo lėšų, laikytų komerciniame banke, įsiplieskęs skandalas įgyja naujų atspalvių. Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų įvertinta, ar Valstybinė ligonių kasa (VLK) racionaliai naudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir ar nebūta piktnaudžiavimo. Seimo opozicija ragina sveikatos apsaugos ministrą prisiimti atsakomybę, užuot ieškojus iešmininkų.

Ligoninės skendo skolose

Kol pernai gydymo įstaigos skendo skolose, o gyventojai vis dažniau patys mokėjo už gydymo paslaugas, perteklinės PSDF lėšos buvo laikomos komerciniame banke kaip terminuotas indėlis.

Valstybės kontrolės auditoriai paskelbė, kad pernai nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas efektyviau panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.). VLK pabrėžia, kad komerciniame banke kaip terminuotas indėlis buvo padėta kur kas mažesnė suma, nei skelbia auditoriai.

Pernai PSDF biudžetas buvo viršytas 551 mln. litų. Į jį surinkta 4,7 mlrd. Lt, o panaudota 4,1 mlrd. litų – beveik 88 proc. surinktų pajamų. Be to, iš valstybės papildomai skirta 314 mln. Lt biudžetui subalansuoti.

Surinkus daugiau lėšų, nei planuota, PSDF biudžetas nebuvo peržiūrimas, o pinigai laikyti komerciniame banke kaip terminuotas indėlis. Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).

Dėl sumažintos paslaugų balo vertės ne viena gydymo įstaiga balansavo ties bankrotu, o ligonių kasos registravo vis daugiau pacientų skundų dėl neteisėtų priemokų. Antai Kupiškio rajono ligoninės medikai dėl kelis mėnesius vėluojančių atlyginimų grasino streikais.

Reikalauja ministro galvos

Sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad VLK nuo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuslėpė faktą, kad PSDF biudžeto perteklines lėšas kaip terminuotus indėlius padėjo į banką.

R.Šukys paprašė Generalinės prokuratūros įvertinti, ar nebuvo padaryta žala PSDF biudžetui. Taip pat įpareigojo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl VLK veiksmų 2010 m. panaudojant lėšas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad sveikatos apsaugos ministras turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti, o ne ieškoti kaltų ir kelti paniką.

„Paradoksalu, nes šiuo atveju ministras veikia prieš save. Kaip naudoti lėšas, sprendžia Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, kurios sudėtyje yra SAM vadovybės atstovas. Taigi be ministerijos žinios negalėjo būti nuspręsta, kaip naudoti perteklines lėšas“, – teigė parlamentarė.

Straipsnio puslapiai:

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas