Atsinaujinantys energijos šaltiniai: energetinio saugumo link? (I)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Inga Sapronaitytė / Geopolitika

2013-05-21 12:27

 Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) plėtra ir efektyvus naudojimas pagal galimybes turėtų būti kiekvienos valstybės prioritetinis uždavinys. XXI amžiuje alternatyvi energetika yra vienas iš būdų sukurti naujų darbo vietų, plėtoti „žaliąją“ ekonomiką ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Lietuvai AEŠ plėtra yra svarbi ir dėl galimybės padidinti energetinę nepriklausomybę. Nors politiškai ir ekonomiškai Lietuva integravosi į ES, energetiškai liko Rytų erdvėje ir Rusijos kontroliuojamoje energetikos sistemoje. Kompleksiškai panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, galėtų būti padidintas energijos tiekimo patikimumas ir kartu vykdomi ES nustatyti aplinkosaugos reikalavimai.

Kontekstas

Po Ignalinos atominės elektrinės (AE) sustabdymo 2009 m. Lietuva prarado pagrindinį ir pigiausią elektros gamintoją. Energetinė priklausomybė nuo užsienio energijos tiekėjų dar labiau padidėjo, nes šiuo metu tenka importuoti apie 60 procentų Lietuvai reikalingos elektros energijos, daugiausia iš rytų kaimynių. Tokia situacija pati savaime nebūtų pavojinga Lietuvos energetiniam saugumui, jei šalis būtų pakankamai nepriklausoma kituose energijos sektoriuose. Tačiau dujų sektoriuje situacija dar prastesnė. Lietuvos valstybės ekonomika yra visiškai priklausoma nuo dujų tiekimo iš vienintelio tiekėjo – Rusijos koncerno „Gazprom“. Be to, pagrindiniai Lietuvos elektros gamintojai vartoja importuojamas gamtines dujas.

Tokia priklausomybė kelia dvejopą grėsmę Lietuvai. Pirmiausia, dėl techninių ar politinių priežasčių nutrūkus dujų tiekimui, Lietuvos ekonomika būtų praktiškai paralyžiuota. Net ir trumpas tiekimo trukdis galėtų turėti rimtų ekonominių pasekmių. Antra, aukšta dujų kaina stabdo ekonominį augimą ir skurdina gyventojus. Per šešerius metus į Lietuvą tiekiamų dujų kaina kilo 5 kartus; Lietuva moka trečdaliu daugiau nei tos ES šalys, kurios turi alternatyvius dujų tiekimo šaltinius.

Vienas iš būdų didinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę yra vidinių resursų plėtojimas. Kadangi Lietuva neturi didesnio iškastinio kuro kiekio (be tiriamo skalūninių dujų potencialo), vienintelis būdas naudoti vidinius išteklius lieka AEŠ plėtra.

Galima išskirti veiksnius, iki šiol stabdančius AEŠ plėtrą:

- žemos, palyginti su tarptautinėmis, organinio kuro (naftos ir gamtinių dujų) kainos iki 2006 metų. AEŠ daugeliu atvejų negalėjo konkuruoti su tradiciniais ištekliais, išskyrus kaimo vietoves, kur malkos buvo pigiausias ir labiausiai prieinamas kuras;

- iš praeities paveldėtas centralizuoto šilumos tiekimo ūkis miestuose ir miesteliuose buvo pritaikytas naudoti tik mazutą ar gamtines dujas. Šio ūkio restruktūrizacija ir modernizacija yra itin brangi;

Straipsnio puslapiai:

- Inga Sapronaitytė

Geopolitika

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas