Auksas vėl galėtų tapti valiutų stabilumo pagrindu? (1)

(Puslapis 1 iš 4)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Sigitas Stasaitis / Akistata

2011-12-31 15:27

Prieš 40 metų atsisakęs auksu dengtų pinigų, dabar pasaulis priėjo rimtą ekonomikos krizę ir kryžkelę. Kodėl ekonomikų jau negelbėja spausdintų banknotų prikimšti gelbėjimo ratai?

Prognozėse bei teorijose pasiklydusiems šiandieniniams ekonomistams, per medžius nebematantiems miško, nekenktų prisiminti ekonomikos istoriją – kad ir tai, kaip XVII amžiaus pabaigoje, nepasidalindami kaip tik mūsų platumų žemių, kaktomis susirėmė tuo metu aplink visą Baltiją karaliaujanti Švedija ir sustiprėjusi Rusija.

Retai susimąstome, kad karas – ne tik mūšiai ir kraujas, bet ir labai brangi kampanija. Šiaurės karas (1700–1721), kuriame dalyvavo ir mūsų Lietuva, užsitęsė net du dešimtmečius ir tapo didžiuliu iššūkiu tiek Švedijos, tiek Rusijos valdovams.

Rusijos caras Petras I (1672–1725) nutarė finansuoti karą priversti savo šalies gyventojus – padidino esamus mokesčius ir įvedė naujų. Buvo įteisintos rinkliavos už kasdienius daiktus: pirtis ir malkas, trobų kaminus ir batus, o vyrams – už ūsus ir barzdas! Sumokėjusieji barzdos mokestį vietoj kvito gaudavo specialų ženklą – žetoną.

Karus laimi pinigai

Na o Švedija elgėsi taip, kaip valstybių vadovai elgiasi ir šiandien. 1701 metais Švedija atnaujino popierinių banknotų leidybą ir, žinoma, negalėjo atsispirti pagundai karo reikmėms trūkstamus pinigus paprasčiausiai atsispausdinti. Kas buvo be saiko spausdinant banknotus, lengvai nuspėjama – pinigai pradėjo greitai nuvertėti, dėl to neišvengiamai ėmė trikti armijos aprūpinimas, smuko švedų armijos koalicijos karių dvasia.

Žinoma, lėmė daug įvairių faktorių, kad Šiaurės karą laimėjo Rusija, bet tikrai ne paskutinėje vietoje buvo protinga biudžeto politika ir karo finansavimas. Juk išbadėję, pusnuogiai ir beginkliai kariai nėra laimėję dar nė vieno karo.

Beje, visa tai tiesiogiai atsiliepė ir mūsų protėviams – laimėję karą rusai iš švedų atplėšė prieigą prie Baltijos jūros, o netrukus į savo išplėstą imperiją pasiglemžė ir mūsų Lietuvą...

Pinigas – seniausia prekė

Ekonomikos kraujas – pinigai – atsirado dar akmens amžiuje, vos žmogui išmokus keistis gėrybėmis. Dėl skirtingų žmonių poreikių natūriniai mainai greitai komplikavosi, prireikė tarpinės prekės – pinigų.

Taip, pinigai yra būtent tarpinė prekė, todėl jais negali tarnauti akmenys ar pagaliai, o tik koks nors sunkiai pagaminamas ir likvidus (vertingas, todėl plačiai geidžiamas ir nesunkiai iškeičiamas) daiktas.

Akmens amžiuje pinigais dažnai tarnavo kailiai, o prieš trejetą tūkstantmečių populiariausiais universaliais pinigais tapo auksas. Jis sunkiai išgaunamas, todėl visų vertinamas. Auksu patogu ne tik matuoti kitų prekių vertę, už jas mokėti – juo smagu ir taupyti, nes esi tikras, kad tavo auksas nesurūdys, nepašvinks, nepasens. Svarbiausia, auksas paklausus ir likvidus, nes jo geidžia ne tik norintieji taupyti, bet ir pramonė, ir juvelyrai.

Straipsnio puslapiai:

- Sigitas Stasaitis

Akistata

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas