Bankai išskraidino pinigus ir pasitikėjimą

(Puslapis 1 iš 3)


Atnaujinta:2010-11-02 09:50

Ana Vengrovskaja / Ekonomika.lt

2010-11-02 09:50

Beveik per porą metų iš Lietuvos į Skandinavijos bankus iškeliavo 10 mlrd. litų. Tiek pinigų paskolų forma galėjo būti įlieta į merdintį Lietuvos ūkį.

Susitraukęs bankų paskolų portfelis lemia rekordinį statybų ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuosmukį, nedarbą, mažėjančias biudžeto pajamas. Kitaip ir būti negali, nes palyginus 2009 metų paskolų portfelio prieaugį su aukso amžių išgyvenusiais 2007-aisiais, jis sumažėjo 22 mlrd. litų.

„Družbos“ efektas

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno įsitikinimu, ekonominę krizę sukėlė komerciniai bankai, į kairę ir į dešinę daliję paskolas bei valdžios ir priežiūros institucijų neveiklumas.

„Paskolų portfelis per pastaruosius 5 metus išaugo 6 kartus, tai – dvigubai sparčiau nei augo indėliai“ – teigė S. Jakeliūnas. Šis augimo skirtumas, pasak jo, buvo finansuojamas iš Skandinavijos pagrindinių bankų. 55 proc. paskolų sutekėjo į Nekilnojamojo turto (NT) sektorių, o bankams užsukus paskolų kranelį, paskolų išdavimo mažėjimas lėmė rekordinį statybų sektoriaus nuosmukį. „Lietuvoje sprogo privačios paskolos burbulas,“ – pripažino S. Jakeliūnas.

Pasak finansų analitiko, bankų veiksmai buvo pernelyg rizikingi, skolinimas – neatsakingas, tai lėmė privataus sektoriaus skolos augimą. Lietuvos bankas per siaurai vertino privataus sektoriaus skolos dinamiką ir struktūrą bei su tuo susijusias grėsmes šalies ekonomikai. „Dėl bankų rizikingo ir neatsakingo skolinimo ir radikalaus jų politikos pasikeitimo, valdžios ir priežiūros institucijų politikos augo ir krito NT kainos, vartojimas, darbo užmokestis, rinka ir biudžeto pajamos,“ – sakė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas dėl prasidėjusios krizės konkrečiai kaltino Lietuvoje veikiančius Skandinavijos bankus: „Iš Švedijos tekėjo laisvi pinigai, bet dalis tų pinigų ir grįžta į Švediją – tai galima vadinti švedišku „Družbos“ efektu, – teigia S. Jakeliūnas, – Komercinių bankų sektoriaus ir valdžios bei priežiūros institucijų veikla lėmė esminius krizės Lietuvoje reiškinius. Verslas, gyventojai nėra atsakingi dėl krizės.“

Jo teigimu, Lietuvoje būtina vykdyti sisteminę finansinių paslaugų priežiūrą, o bankai ir valdžios priežiūros institucijos turėtų prisiimti atsakomybę dėl krizės reiškinių: „Lietuvos bankas galėjo imtis iniciatyvos ir pats įvesti griežtesnius paskolų išdavimo standartus bankams. Pavyzdžiui, leisti finansuoti ne 100 proc., o 80 proc. būsto vertės. Mažesnis paskolų srautas ir žemesnės NT kainos būtų padėjusios išvengti tokios skaudžios krizės, kokią dabar išgyvename“, – sako S. Jakeliūnas.

Kaltę nustatys ainiai

Lietuvos banko valdybos narys Vaidevutis Geralavičius oponuoja, kad Lietuvos bankas vykdė pakankamą priežiūrą: „Kritikai sako, kad Lietuvos bankas elgėsi nekonservatyviai, – sako V. Geralavičius, – tačiau Europos Sąjungoje yra tik trys valstybės, kurių bankai neprašė pagalbos iš vyriausybių: tai Lietuva, Estija ir Slovakija. Tai rodo, kad priežiūros srityje buvo dirbta gerai.“

Straipsnio puslapiai:

- Ana Vengrovskaja

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas