Bedarbiai lieka socialiniame užribyje

(Puslapis 1 iš 3)


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2011-03-30 07:22

Darbo biržos atstovų džiugesys dėl mažėjančio nedarbo į neviltį varo ne vieną iš bedarbių sąrašų pašalintą žmogų. Bedarbių armiją retinantys darbo biržų darbuotojai teisinasi, kad dalis socialinių pašalpų gavėjų yra praradę motyvaciją dirbti. O ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai sako, kad žmones palaužia ir iš pašalpų gyventi verčia ne tik nedarbas, bet ir į skurdą stumiantys minimalūs atlygiai.

Vieniems optimizmas, kitiems – kartėlis

Lietuvos darbo birža konstatuoja svarbius pokyčius darbo rinkoje: kovo pabaigoje pirmą kartą po beveik metus trukusio laikotarpio bedarbių skaičius neperkopė 300 tūkstančių ribos. Džiaugiamasi, kad nuo metų pradžios naujų darbo vietų įregistruota dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis sako, kad gerėjančioms darbo rinkos tendencijoms neabejotinai turi įtakos darbo biržos dėmesys bedarbiams.

Toks darbo biržos optimizmas bedarbio statuso netekusiems žmonėms atrodo kaip pasityčiojimas. Jie sako savo kailiu patyrę, kad nedarbo lygį gerina ne tik darbo rinkos pagyvėjimas ir nauji darbo pasiūlymai. Žmonės piktinasi, kad iš bedarbių gretų jie metami pasiūlius tokias darbo sąlygas, kuriomis jie negali dirbti.

Šeštą dešimtį baigiantis panevėžietis iš bedarbių sąrašo buvo pašalintas dėl to, kad atsisakė darbo, po kelias savaites trunkančio komandiruotėse Mažeikiuose. Vyriškis motyvavo, kad neturi, kam palikti ligoto 90 metų tėvo, ir darbdavio prašė galimybės komandiruotėse dirbti trumpiau.

Tačiau tai netiko darbdaviui, kuris pažymoje įrašė, kad panevėžietis negali dirbti siūlomo darbo dėl šeimyninių aplinkybių. Vyriškis tikėjosi, kad šis motyvas bus svarus ir jam bus pasiūlytas kitas darbas. Bet Panevėžio darbo biržos darbuotojai pareiškė, kad tėvo priežiūra – ne priežastis atsisakyti darbo, ir išbraukė jį iš bedarbių sąrašo.

Iš darbo biržos pašalintas vyriškis liko be pragyvenimo šaltinio – pašalpos, kompensacijų ir socialinių garantijų. Jei neras darbo, bedarbiu registruotis galės tik po pusmečio, o pašalpą ir kompensacijas gauti – tik po metų. Mat bedarbiui priklausanti parama ir lengvatos pradedamos mokėti darbo biržoje išbuvus ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Po skandalo grąžino bedarbės statusą

„Mūsų šalyje žmonės nemylimi ir negerbiami. Juk darbo biržos paskirtis – padėti rasti žmogui tinkamą darbą atsižvelgiant ir į jo šeimynines aplinkybes. Kur tam vyriškiui dėti seną ligotą tėvą?! Įspūdis toks, kad duotas nurodymas pagerinti skaičius, ir darbo biržos automatiškai tai daro. Negi niekas nesusimąsto, kad tokiu būdu pagerinus nedarbo statistiką pablogės kiti rodikliai – savižudybių, nusikaltimų“, – kartėlio neslėpė Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Marija Zabulionienė.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas