Beveik 60 proc. lietuvių pragyvena iš pašalpų arba artimųjų paramos


Ekonomika.lt

2013-04-26 11:07

 2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 proc., tris – 1,6 proc. gyventojų.

Darbo užmokestį kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį įvardijo 35,9 proc. gyventojų (2001 m. – 28,6 proc.), pensiją ir pašalpą – 30,6 proc. gyventojų (25,9 proc.). Beveik trečdalis gyventojų (27,5 proc.) nurodė, kad buvo išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų (2001 m. – 33,3 proc.).

Palyginti su 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, padidėjo lyginamoji dalis vyrų ir moterų, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodžiusių darbo užmokestį, pensiją, pašalpą, stipendiją, taip pat išlaikomų valstybės, o sumažėjo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomų, turinčių kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), gaunančių pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Lyginant gausiausių tautybių gyventojus ir jų pagrindinius pragyvenimo šaltinius, matyti, kad darbo užmokestį dažniausiai nurodė rusų (38 proc.), lenkų (37,8 proc.), lietuvių (35,5 proc.) tautybės gyventojai. 38,4 proc. rusų, 33,6 proc. lenkų, 29,8 proc. lietuvių tautybės gyventojų kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį nurodė pensiją ir pašalpą. 28,4 proc. lietuvių, 23,4 proc. lenkų, 18,7 proc. rusų buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi.

Gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą, pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu nurodė darbo užmokestį (36,5 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (37,1 proc.) ir pajamas iš nuosavybės ar investicijų (47,5 proc.). 44,5 procento gyventojų, nurodžiusių pajamas iš žemės ūkio veiklos, 43,2 procento – pašalpą, beveik pusė gyventojų – kitą pragyvenimo šaltinį (santaupas, pajamas, gautas iš loterijų ir žaidimų ar pan.), turėjo vidurinį išsilavinimą.

Iš nurodžiusių antrąjį pragyvenimo šaltinį gyventojų 20,8 proc. nurodė, kad yra išlaikomi šeimos ir (ar) kitų asmenų, 20 proc. nurodė pašalpą, 11,8 proc. – darbo užmokestį. Miesto gyventojai nurodė įvairesnius pragyvenimo šaltinius. Kaimo gyventojai dažniausiai nurodė pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Iš nurodžiusių trečiąjį pragyvenimo šaltinį 23,1 proc. gyventojų nurodė, kad buvo šeimos ir (ar) kitų asmenų išlaikomi, 21,5 proc. – kad turi kitą pragyvenimo šaltinį. Vyrai dažniau negu moterys trečiuoju pragyvenimo šaltiniu nurodė pajamas iš nuosavybės ar investicijų (61,3 proc.), pajamas iš savo ar šeimos verslo (53,2 proc.) ar kitą pragyvenimo šaltinį (52,7 proc.), o moterys – pašalpą (61,2 proc.), kad yra išlaikomos valstybės (59 proc.), gauna stipendiją (58,1), yra išlaikomos šeimos ir (ar) kitų asmenų (56,4 proc.) ar gauna darbo užmokestį (53,2 proc.).

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas