Biudžeto rebusas: mažai perskirstome, nes mažai mokame?

(Puslapis 2 iš 2)

Laura Galdikienė / Ekonomika.lt

2014-06-26 11:52

Lyginant su Vakarų Europos šalimis, Lietuvoje pastebimai didesnė mokestinių pajamų dalis gaunama iš vartojimo mokesčių, tai yra, iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų. Tačiau jau antrus metus nevykdomas pajamų iš PVM surinkimo į valstybės biudžetą planas signalizuoja, jog galimybės toliau didinti pajamas keliant vartojimo mokesčių tarifus yra išnaudotos. Bazinis PVM tarifas Lietuvoje jau dabar siekia ES vidurkį, o kai kurie akcizo mokesčių tarifai yra didesni nei išsivysčiusiose ES šalyse. Siekiant gerinti mokesčių surinkimą, vyriausybė turėtų ne didinti vartojimo mokesčių tarifus, o aktyviau kovoti su neapskaitoma prekyba ir kontrabanda, gerinti mokesčių administravimą, naikinti egzistuojančias išimtis ir lengvatas. Pavyzdžiui, PVM lengvata šildymui ir karštam vandeniui naudojasi net ir dideles pajamas gaunantys gyventojai, kurie galėtų susimokėti ir visą kainą. Tuo tarpu kai kurie neturtingi kietu kuru ar dujomis namus šildantys gyventojai jokios lengvatos negauna. Todėl geresnė alternatyva šiai lengvatai būtų didesnės tiesioginės kompensacijos už šildymą mažas pajamas gaunantiems gyventojams – valstybė neberemtų tų, kuriems paramos nereikia, tačiau labiausiai pažeidžiami gyventojai nenukentėtų.

Dar viena priežastis, dėl kurios mokestinės pajamos Lietuvoje atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, yra mūsų šalyje praktiškai neegzistuojantys gyventojų turto mokesčiai. Lietuvoje pajamos iš turto mokesčių sudaro tik kiek daugiau nei 2 proc. mokestinių pajamų, tuo tarpu ES šis santykis siekia vidutiniškai 7 proc. Pagrindinis turto mokesčių privalumas yra tai, jog jie nemažina paskatų dirbti bei apima didelį mokėtojų skaičių. Be to, šių mokesčių gana sunku išvengti net iš šešėlinių pajamų įgytam turtui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2010 m. atliktu tyrimu nustatyta, kad vartojimo ir turto mokesčiai turi mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai nei darbo mokesčiai. Taigi, nedideliu, bet galbūt progresyviai didėjančiu tarifu apmokestinus gyventojų turtą, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą ar automobilius, būtų galima į biudžetą surinkti nemenkas sumas ir tai leistų apčiuopiamai sumažinti darbo mokesčius.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad didelis perskirstymas per biudžetą pats savaime nėra šalies pažangos ir gyventojų gerovės rodiklis. Vienose labiausiai konkurencingų ir turtingiausių pasaulio valstybių, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Airijoje, Singapūre ar Honkonge, surenkamų mokesčių ir BVP santykis yra panašus ar net mažesnis nei Lietuvoje. Visgi mažas BVP perskirstymas per biudžetą minėtose šalyse yra dažniausiai lydimas nedidelio valdžios sektoriaus ir efektyvesnio lėšų jame panaudojimo, o Lietuva tuo pasigirti, deja, negali. Akivaizdu, kad tokia situacija neužtikrina valstybės finansų tvarumo. Lietuvai reikalingas kompleksinis šios problemos sprendimas, apimantis ne tik mokesčių surinkimo gerinimą, bet ir valstybės aparato mažinimą bei efektyvesnį biudžeto pajamų panaudojimą. Tuomet, greičiausiai, ir linkusių mokėti mokesčius daugiau atsirastų.

Laura Galdikienė yra „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė

Straipsnio puslapiai:

- Laura Galdikienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas